„Aš, žinok, Renata, absoliučiai ribų neturėjau.. Prisiminus visa tai dar dabar šiurpai nueina“, – atvirauja moteris. Ar pagaliau ji išmoko pasakyti griežtą ne? Po nelengvų išbandymų Viktorija pagaliau ryžosi įgyvendinti ir seną savo svajonę, apie kurią pirmasyk viešai prabilo filmavimo metu.
„Aš taip, rodos, ilgai saugojau šią informaciją širdy, nes labai ilgai kaupiausi šiam žingsniui. Teatras ir jo praktikos mane lydėjo visą gyvenimą. Aš norėjau stoti į „aktorinį“, bet man pritrūko balų, kitaip tariant nepraėjau paskutinio turo. Bet greta vis tiek buvo teatro užsiėmimai, teatro būreliai, seminarai ir visa kita.
Galų gale aš išdrįsau šiemet nueiti ir pasakyti – noriu vaidinti. Tada gavau pakvietimą ateiti į atranką su ta mintim, kad ten mokyčiausi, augčiau, labiau pažinčiau teatrą ir tą kūrybą scenoje. O susidėliojo viskas taip, kad po to drąsaus mano žingsnio buvo pasakyta – imk, kurk ir daryk. Taigi nuo lapkričio aš jau esu teatre“, – šypsodamasi pasakoja Viktorija.
Poros profesiniai pokyčiai
Kokiame teatre ir kokį personažą ji dabar vaidina? Kaip į tokį žmonos profesinį posūkį reagavo vyras Julius? Viktorija juokiasi, kad jis geriau, nei bet kas kitas žino, ką reiškia kardinalūs pokyčiai gyvenime. Ilgus metus buvęs profesionalus kovotojas ir laimėjęs ne vieną apdovanojimą, Julius nutarė visa tai iškeisti į psichoterapiją. Šiandien jis yra diplomuotas Geštalto terapeutas ir padeda kitiems žmonėms gilintis į save.
„Gyvenimas toks platus ir toks spalvingas, kad gali kartais būti vienoj pusėj, o tada staigiai atsidurti kitoj, kuri tave gali dar labiau sužavėti. Aš atsimenu tą Juliaus posūkį ir tikrai sunkesnį etapą, kurio metu aš buvau jam ramstis. Neslėpsiu, aš labai džiaugiuosi, kad vyras pakeitė visa tai, nes klausė širdies. Terapija yra visiškai jo sritis ir man gera žinoti, kad šis pokytis dabar gali padėti kitiems žmonėms“, – sako Viktorija.
Ketvirtus santuokos metus skaičiuojanti Mockų pora susipažino projekte „2barai“, kuriam pasibaigus daugelis prognozavo, kad baigsis ir judviejų meilė. Tačiau skeptikams nušluostę nosis, Viktorija ir Julius šiandien yra kaip niekada laimingi. Tiesa, moteris šypsosi, kad visuomenės spaudimas ir klausimai apie vaikus vis dar nesibaigia.
„Mano mama dabar kaip anūkę laiko mūsų šunį. O jei rimtai kalbant vaikų tema, tai vis dar sulaukiam klausimo, kada vaikai, nes vestuvės juk senokai įvyko. Džiaugiuos, kad mūsų artimieji jokio spaudimo nedaro, bet kas keisčiausia, tai teiraujasi daugiausia žmonės, kurie mūsų taip gerai nepažįsta ir nori tiesiog pasmalsauti. Anksčiau dėl to tikrai nervindavausi, nes čia juk mano gyvenimas ir kaip noriu, taip gyvenu. Bet dabar ramiau į visa tai reaguoju“, – sako Viktorija.
O kaip ji jaučiasi įkopusi į ketvirtą dešimtį? Kokius savo pokyčius pastebi ir kodėl yra įsitikinusi, kad metai – tik skaičius pase? Už ką labiausiai moteris dėkoja gyvenimui ir kokių ateities planų dar turi?
Visą pokalbį su Viktorija Šaulyte-Mocke žiūrėkite straipsnio pradžioje.
