Renata atvira – per šį gimtadienį sulaukė ypatingos dovanos, o ir apskritai negalėtų jaustis laimingesne. Kai kurie 2020-uosius metus vadino itin prastais, tačiau Renata apie save sužinojo ir tokių dalykų, kurių manė ne neturinti. „ Aš tik dar kartą supratau, kiek daug mes – moterys – galime atlaikyti“, – su šypsena sakė ji.
Sulaukė geriausios gimtadienio dovanos
Lapkričio 16-ąją, kai turėjo švęsti savo gimtadienį, Renata pasitiko darbingai. Kadangi šiais metais jis išpuolė pirmadienį, Renata visą dieną praleido bedirbdama – filmavosi „Home3“ televizijos kalėdinėje reklamoje. Ir nors telefono garsas buvo išjungtas, vakare žinoma moteris liko maloniai nustebusi, mat sulaukė daugybės jautrių sveikinimų.
„Nuoširdžiai sakau: gulėjau lovoje, viską skaičiau ir išsišiepusi rijau ašaras. Džiaugsmo ašaras. Nemoku žodžiais apsakyti, kokia šilumos, geros energijos ir palaimos banga tą akimirką užliejo. Ir draugai, ir giminaičiai, ir kolegos, ir pažįstami, ir žiūrovai – visi akcentavo, koks esu nuoširdus, šiltas žmogus… Gal taip ir yra, jei visi, kaip susitarę sako? (šypsosi) Esu dėkinga kiekvienam už gražų žodį, parodytą dėmesį. Siela dabar prisipildžiusi šviesiausių emocijų – užteks visiems metams!“ – su šypsena kalbėjo Renata.
O štai gimtadienio išvakarėse socialiniuose tinkluose ji užsiminė ir apie geriausią šių metų dovaną – iš užsienio grįžusią geriausią draugę. Kaip pasakojo Renata, su drauge Brigita jos pažįstamos jau 34 metus. Kadangi Brigita – medikė, dėl pandemijos į Lietuvą sugrįžti galėdavo ne taip dažnai, kaip norėjosi, tačiau jai šįkart pavyko susidėlioti darbus taip, kad grįžtų į tėvynę.
„Paskutinį kartą matėmės rudens pradžioje, tačiau tikrai nemaniau, kad jai pavyks grįžti mano gimtadieniui! Kol kas gyvai dar nesimatėme – Brigita labai atsakingai žiūri į savisaugos dalykus, tačiau, kai jau neliks jokios grėsmės, pulsime viena kitai į glėbį ir paminėsime mano gimtadienį iš širdies (juokiasi). Didžiulė dovana turėti tokią draugę... Seniai ji man tapusi sielos seserimi. Kiekvienam linkiu rasti tokį artimą žmogų, o jei turite – branginkite ir saugokite“, – linkėjo R. Šakalytė-Jakovleva.
Anot „TV pagalbos“ žvaigždės, didžiausias jos turtas – šeima ir artimieji, draugai, tad ir savo gimimo dieną jai svarbiausia paminėti būtent su jais. „Man gimtadienis yra diena, kai išvydau šį pasaulį. Esu dėkinga mamai už tai, ir visada liksiu. Tad dažniausiai ji būna viena pirmųjų, kuri pasveikina. O dabar, aišku, patys pirmieji sveikintojai yra vyras ir dukrytės. Jau nuo ankstyvo ryto buvau apipilta gražiausiais žodžiais, bučiniais, piešiniais, dovanomis. Taigi šypsena nedingo nuo veido tikrai visą dieną“, – kalbėjo ji.
O štai vienas vyro klausimas Renatą privertė susimąstyti: „Kai iki gimtadienio likus gal savaitei vyras paklausė, ko norėčiau dovanų, aš taip nuoširdžiai suglumau... Sakau, žinai, aš visko turiu. Tikrai. O svarbiausia – turiu tave, dukras. Visko užtenka. Tik sveikata tegul neapleidžia – nei manęs, nei jūsų – tai ir bus geriausia dovana.“
Anot Renatos, šiuo metu ji jaučia ypatingą vidinę ramybę, pilnatvę, taiką ir su savimi, ir su aplinkiniais. „Gal tai branda? Visgi neatsimenu, kada buvau tokia pilna meilės gyvenimui ir viskam, kas mane supa... Dėkoju kas vakarą Dievui už dar vieną dieną, praleistą šioje žemėje. Su šiais žmonėmis. Šiame laike“, – svarstė ji.
Daugelis 2020-uosius vadina vienais prasčiausių metų, tačiau be to, kad šie metai išties buvo keisti ir nenuspėjami, bei kupini iššūkių, Renata pastebėjo ir ne vieną gerą jų pusę.
„Nepaisant to, man šie metai savotiškai patinka, nes suteikė galimybę pažinti nemažai naujų žmonių. Su kai kuriais jų užsimezgė labai gražūs santykiai – naujos draugystės. Mūsų pirmagimė pradėjo lankyti mokyklą, įsikūrėme naujuose namuose. Galų gale, šimtu procentų įsitikinau tiesa, kad niekas nėra taip svarbu, kaip sveikata – sava ir artimųjų. Kai sveikos dukros – laiminga ir mamos širdis. Dabar viskas tapo taip trapu… Todėl vertinu kiekvieną akimirką su mylimais žmonėmis“, – mintimis dalijosi ji.
Laimės recepto neturi, bet žino vieną laimės savybę
Neretai neeilinės situacijos reikalauja ir nekasdienių sprendimų, tad 2020-aisiais Renata daug naujo išmoko ir apie save pačią.
„Aš tik dar kartą supratau, kiek daug mes – moterys – galime atlaikyti. Pasirodo, esu iš tų žmonių, kuriems kritinėje situacijoje įsijungia super galių mygtukas (juokiasi). Aš taip konstruktyviai ir tiksliai pradedu viską daryti, galvoti, kad pati vėliau stebiuosi – iš kur visa tai? Taip pat dar sykį pasitvirtinau taisyklę, koks svarbus yra poilsis ir laikas su savimi. Būtina rasti jo, atsikvėpti, gerai išsimiegoti. Dievinu pasivaikščiojimus gamtoje, buvimą gryname ore, todėl per karantiną ir pavasarį, ir dabar, stengiuosi kuo dažniau išeiti į lauką“, – pasakojo ji.
Karantinas suteikė galimybę R. Šakalytei-Jakovlevai grįžti ir prie pamėgtų dalykų, pavyzdžiui, sukiojimosi virtuvėje. Kaip sakė ji pati, jai tai visuomet patiko, o ypatingai – eksperimentuoti su skirtingų šalių virtuvių patiekalais. Deja, vėliau, dėl įtempto grafiko bei atsiradusių dukrelių, visa tai kiek pasikeitė – ji ėmė gaminti mažiau, arba tik tai, kas patinka mažosioms.
„Tačiau pastaruoju metu vėl ėmiau daugiau gaminti: mergaitės paaugo ir joms taip pat pasidarė įdomu išmėginti naujų skonių. Galų gale, dukrų komplimentas, kad niekas taip skaniai pasaulyje negamina, kaip mama, irgi įkvepia (šypsosi). O meilę maisto ruošimui įskiepijo močiutė, pas kurią ilgus metus gyvenau. Ji labai skaniai gamino, taigi turėjau puikią mokytoją.
Nuo maždaug 8-9 metų jau mokėjau pati be suaugusiųjų pagalbos iškepti kugelį, vėdarus, virti cepelinus – visi šie patiekalai buvo mano mėgstamiausi! Kai gyvenimo aplinkybės priverčia, o jos, deja, mano atveju nebuvo palankios mėgautis tik vaikyste, labai anksti teko patirti, ką reiškia būti atsakinga už save pačiai“, – sakė R. Šakalytė-Jakovleva.
Neseniai Renata „Facebook“ pasidalijo ir kitais prisiminimais. Šįkart – iš 2011 metų. Kaip pastebėjo tiek Renatos sekėjai, tiek ir pati moteris, archyvinėje nuotraukoje ji atrodo kardinaliai kitaip. Vis dėlto ir tuomet jautėsi be galo laiminga.
Kaip sako žurnalistė, laimei nerūpi, kaip atrodo namai, į kuriuos ji užsuka. Kur kas svarbiau yra tai, kad jos kažkas ten lauktų, priimtų ir neišvytų.
„Supratimas, kas man yra gražu, o kas ne, per ilgus metus labai svyravo. Buvo laikas, kai patikau sau ir su kreiva šypsena, ir su kreiva nosies pertvara, bet supratau, kad tai trukdo kvėpuoti, todėl teko operuotis. Studijų metais buvau apvalesnė, nes tuo metu buvo toks gyvenimo būdas – valgiau bet ką, bet kada ir bet kaip. Tačiau nesijaučiau negraži! Vėliau svoris tai nukrisdavo, tai vėl padidėdavo, bet labai retai dėl to sukau sau galvą – tik tuomet, kai pradėjo mažėti energijos, pasidarė sunku kopti laiptais. Susirūpinau, kad kažką reikia keisti“, – mintimis dalijosi ji.
Tuo metu R. Šakalytė-Jakovleva ėmė sportuoti, o štai pakeisti mitybą buvo kur kas sunkiau. Žinoma moteris pripažino, kad visuomet mėgo skaniai ir daug pavalgyti.
„Galiausiai atėjo laikas, kai privalėjau koreguoti ir mitybos režimą – vėlgi, ne dėl to, kad pagražinčiau kūno linijas, bet dėl virškinimo problemų. Kai susitvarkiau šią sritį, svoris ėmė kristi savaime. Dabar sau patinku ir išore, ir vidumi taip, kad nieko nenoriu keisti. Pasiekiau visišką pilnatvę ir darną. Myliu save. Nepamirštu pagirti. O svarbiausia - rūpinuosi sveikata. Tai ir yra tikrasis grožis“, – įsitikinusi ji.
O kaip su laime? Ar kito jos suvokimas? Renata atsako, kad laimės recepto ji nežino, o negana to, yra įsitikinusi, kad tokio nė nėra, nes tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks ir kažkam kitam.
„Man laimė yra būti čia ir dabar. Norėčiau, kad kuo ilgiau galėčiau tuo mėgautis... Ir laimė nėra jokia utopija – ji daug paprasčiau pasiekiama ir pajuntama, tik mes dažnai vis dar nedrįstame to jausmą įvardinti kaip laimės. Bijome, kad pasakius „aš esu laiminga/as“, ji ims ir pabėgs. Nebijokime, nes laimė kur kas ištikimesnė, nei mes galvojame“, – pokalbį baigdama šypsojosi ji.
