Tačiau moteris prisipažįsta, kad teko susidurti su nemažai iššūkių, kad pasiektų aukštumas, kuriose yra dabar.
Išsipildžiusi svajonė
„Nuo vaikystės labai aiškiai žinojau, ką aš noriu daryti, tik be abejonių ne visada žinojau kaip, tad tikrai būta ir juodų periodų gyvenime. Šiuo metu jaučiuosi tikrai labai laiminga, atrodo, jog gyvenimas po 30-ties prasidėjo iš naujo. Nebėra kovojimo už būvį, vardą ar materialinius dalykus, o tiesiog mėgavimasis tuo, kas jau padaryta ir mąstymas apie naujus tikslus. Saugesnis judėjimas į priekį“, – džiaugėsi moteris.
Tapti balerina Kristina norėjo dėl kelių priežasčių: „Pirmiausia, man visos balerinos atrodė pasakiškai gražios, o aš būdama maža tokia nesijaučiau, antra, norint mokytis baleto reikėjo kraustytis gyventi iš gimtosios Palangos į Vilnių, kadangi visos mano geriausios draugės išvyko mokytis į kitus miestus dar pradinėse klasėse, aš norėjau taip pat. Trečia, visos garsiausios Holivudo aktorės mokėsi baleto. Man tai buvo tiesiog svajonių komplektas.“
Būnant antroje klasėje moteris sužinojo, jog draugė pažįstama dirba Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje baleto mokytoja: „Nutaikius proga pasiprašiau, kad mane patikrintų. Ir kai ji patvirtino, jog galiu bandyti stoti po ketvirtos klasės į baleto mokyklą, aš mintimis iškarto persikrausčiau į Vilnių. Aišku, mano tėvai vienturtę išsiųsti į Vilnių nelabai norėjo, nors čia gyvena mano seneliai, tačiau matydami mano fanatizmą išleido. O tada prasidėjo ilgas ir įdomus kelias diplomo link.“
Svaiginanti karjera
Baigusi mokyklą Kristina iš karto įsidarbino „Sudžou“ baleto trupėje: „Vėliau keliavau po Europą ir grįžusi įsidarbinau Klaipėdos muzikiniame teatre. Po labai smagių ir turiningų, artistine prasme, dviejų sezonų, supratau, kad Vilnius yra mano namai, tad sugrįžau.
Tada prasidėjo bendradarbiavimas su Vilniaus baletu, Baltijos baleto teatru, Valstybiniu ansambliu „Lietuva“, Kauno valstybiniu muzikiniu teatru, Panevėžio muzikiniu teatru, Anželikos Cholinos šokio teatru ir nesibaigiančiais projektais televizijoje bei privačiais renginiais, kurie prieš pat karantiną buvo pasiekę tikrai labai aukštą klasę. Jaučiuosi labai palaiminta galėdama aprėpti tokį didelį ir įvairų repertuarą, galėdama kurti sau choreografiją ir ją atlikti, tačiau tai tikrai turi savo kainą.“
Kristina jaučiasi dėkinga kiekvieno teatro vadovui patikėjusiam ja ir davusiems tikrai įdomius vaidmenis: „Nors aš esu charakterinio tipo šokėja sukūriau nemažai draminių vaidmenų, tai įsimintiniausiais man visada liks Geiša, balete „Geiša“ (choreografas J.Smoriginas), Madam Hortens balete „Graikas Zorba“ (choreografas L. Massine), vienas naujesnių Severija is šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ (choreografė A. Krasauskaitė) ir Rožė iš šokio spektaklio „Skinsiu raudoną rožę“ (choreografas A. Liškauskas). Buvo labai sunku sukurti įsimylėjusios merginos vaidmenį, kai gyvenime nebuvau dar įsimylėjusi.“
Mokosi pozityvo
Kad pasiektų tiek daug, Kristinai teko susidurti su nemažai iššūkių: „Būta absoliučiai visko, nuo euforijos įveikus, kokį sudėtingą vaidmenį ir gavus puikią recenziją, iki noro viską mesti ir emigruoti. Ši profesija yra labai trapi, gyva ir nenuspėjama. Tad iš tiesų, reiktų mėgautis kiekviena jos akimirka. Liūdniausia, kad šį džiaugsmą dažniausiai užgožia skausmas arba baisiausia, kas gali nutikti, tai fizinis ir emocinis nuovargis vienu metu. Būsena, kai aptemsta protas, bet kadangi kūnas yra išmokęs puikiai dirbti autopilotu, varo toliau siekdamas atlikti visus sutartus pasirodymus. Balansas gyvenime yra kokybės esmė.“
Pasak balerinos, didžiausias pozityvumo priešas yra nuovargis: „Nesvarbu ar emocinis, ar fizinis, ar materialinis nuovargis. Badas gimdo baisius poelgius ir emocijas. Tad patyrusi to nemažai gyvenime, aš tik nesenai pradėjau mokytis, nes tai labai sunku, nepriimti informacijos iš ko aš nenoriu, blokuoti srautus. Anksčiau buvau grynas visko sugertukas ir jaudinausi už viso pasaulio nuodėmes, tačiau tai stipriai ėda ir tikiu suėda. Tad iki „Miss Pozityvumo“ man dar labai toli, bet stengiuosi manevruoti tos pusės link.“
Atrado mylimą hobį
Moteriai dailių kūno linijų galėtų pavydėti daugelis, tačiau artistė ne kartą atviravo, kad gyvenime ne kartą teko kovoti su problemomis, kurios buvo susijusios būtent su svoriu.
„Kaip moteris tikrai labai džiaugiuosi savo figūra, tačiau, kaip balerina, aš nesu puikių formų. Mano profesija turi labai aiškius fizinius standartus, tiesa, jie kitose šalyse jau po truputį kinta, tačiau šiuo metu Lietuvoje yra vis dar tokie pat. Tad visada reikia pasekti maisto kiekį.
Aš tikrai nebadauju ir niekaip savęs baisiai nekankinu, jau atradau sau tinkančią mitybos formulę, kurioje yra vietos ir greitam maistui ir ledams, tačiau žinant kaip nuoširdžiai aš mėgstu skanų maistą, turiu visada prižiūrėti, kad nebūčiau ta, kuri suvalgo visą stalą“, – juokėsi Kristina.
Moteris juokėsi, kad namuose ji yra visai kitas žmogus: „Pasakysiu atvirai, jei dar iki karantino galvojau, kad sau skiriu kažkiek laiko, dabar noriu iš to pasijuokti. Aš visada darbuose, tik skirtumas tas, kad mano darbas yra labai gražus, tad turbūt sudarau įspūdį, jog esu mėgstanti pasitempti, visada atrodyti reprezentatyviai.
Tačiau tai netiesa, jei nereikia dirbti, aš kutulas. Laikas yra labai brangus dalykas mano pasirinktoje pusiau valstybinėje, pusiau individualioje veikloje. Todėl vienintelis grožio ritualas, kuriam tikrai aukoju laiką yra plaukų dažymas, visos kitos grožio ar komforto procedūras atlieku, kai turiu daugiau laiko.“
Šiandien Kristina drąsiai gali teigti, jog jos mylimiausias hobis yra mokytojavimas: „Norėčiau pakviesti visas jaunas merginas, ar moteris kadaise svajojusias apie balerinos karjerą į nuo birželio mėnesio startuosiančią naują baleto grupę, kurioje viską pradėsime nuo nulio.“
