graikas zorba

Viena garsiausių Lietuvos balerinų Kristina Tarasevičiūtė drąsiai gali teigti, kad baletas yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Tačiau moteris prisipažįsta, kad teko susidurti su nemažai iššūkių, kad pasiektų aukštumas, kuriose yra dabar. Išsipildžiusi svajonė „Nuo vaikystės labai aiškiai žinojau, ką aš noriu daryti, tik be abejonių ne visada žinojau kaip, tad tikrai būta ir juodų periodų gyvenime.

Kaip baleto „Graikas Zorba“ kostiumų dailininkė į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą grįžta garsi dizainerė Sandra Straukaitė. Tai ne pirmas jos darbas Klaipėdoje – jau kurti visus sužavėję kostiumai operai „Prūsai“. S.Straukaitė – dizainerė, dirbanti su daugeliu ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių teatrų, festivalio „Mados infekcija“ idėjinė vadė. Ji viena ryškiausių ir ideologiškai stipriausių mados kūrėjų Lietuvoje, nepataikaujanti nei žiūrovui, nei klientams.

Baleto solistas Aleksandras Molodovas švenčia 50-ies metų jubiliejų. Šia proga kovo 4 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje rodomas džiaugsmo filosofija persmelkto baletas „Graikas Zorba“, kuriame A. Molodovas įkūnys Zorbos personažą. A. Molodovui artimi tokie charakteringi herojai kaip Zorba, reikalaujantys daug emocijų, ekspresijos, temperamento, todėl kūrybinėje biografijoje jų yra ne vienas.

Šįvakar per LNK gyvenimo būdo laidą „Nuo...iki...“ – itin jautrus Lietuvos baleto primarijaus Nerijaus Juškos interviu.    Dėl jo žmonės veržėsi į spektaklius, žavėjosi jo šokiu ir įspūdingais firminiais šuoliais. Dabar baleto žvaigždė daugiausia laiko praleidžia ligoninėse, žingsniuodama iš vienų gydytojų kabinetų į kitus.   Nerijus sako, kad po kelio operacijos medikai jam nieko nebežada. Operacija, keli mėnesiai procedūrų, o jis vis dar tarp ligoninės ir namų.

Pasaulyje nuo 1988-ųjų, o Lietuvoje – nuo 1998-ųjų šokamas Mikio Theodorakio baletas „Graikas Zorba”, kurį pastatė šokėjas ir choreografas Lorca Massine’as, gerbėjų nestokoja, o per dešimtmetį pastebimai atjaunėjo daugelis spektaklio personažų. Spalio 27 d. naujos atlikėjos sulaukė Marinos vaidmuo – šią partiją paruošė Margarita Verigaitė.

Holivudo žvaigždė Antonio Banderasas (Antonijus Banderasas) pasiryžęs grįžti į teatro sceną ir sukurti pagrindinį vaidmenį naujame pjesės „Graikas Zorba“ pastatyme.

Sakysit, kas šiais laikais tiki stebuklais, lyg senais prietarais, kažkieno gudriai sumanytais? Rodo salos gyventojai graikai patikėjo stebuklu, kai po daugelio metų trukusios svetimšalių priespaudos sala vis dėlto atiteko teisėtiems šeimininkams. Rodo salos istorija siekia gilią senovę. Vieną svarbų faktą būtina paminėti, kad suvoktume, kuo ypatinga Graikijai ši sala. 1309 metais salą užėmė hospitalierių ordino riteriai, persivadinę Rodo riteriais.

Nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną užbaigti baleto trupei, gegužės 15 d. parodžiusiai naujausią savo premjerą – vienaveiksmių baletų vakarą, sudarytą iš Igorio Stravinskio „Ugnies paukštės“ ir spektaklio „Diagilevas. Fantazijos“ pagal Ottorino Respighi, Gioachino Rossini ir Sergejaus Rachmaninovo muziką. Per pertrauką teatro fojė buvo įteikti jau tradiciniais tapę Konstantino Stašio baleto prizai – jau penktus metus teikiami piniginiai apdovanojimai baleto solistams.

Paskutinę rugsėjo dieną 83-ąjį sezoną pradėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė. Su nuostabiai šilta bobų vasaros diena dėl žiūrovų varžėsi temperamentingas Mikio Theodorakio baletas „Graikas Zorba“, rodytas per patį vidurdienį. Sunku pasakyti, kas nugalėjo: salė buvo artipilnė, tačiau nebraškėjo.   Niko Kazantzakio romano sutrumpinta versija, perpasakojama šokio kalba, pasirodė kiek inertiška, nors spektakliui pirmą kartą dirigavo Modestas Pitrėnas.

Vakar (05.05) po Lietuvos nacionalinio baleto trupės spektaklio „Miegančioji gražuolė“ įteikti metiniai Konstantino Stašio baleto prizai, kuriuos pelnė baleto solistai Olga Konošenko ir Martynas Rimeikis.   Prizo steigėja Raminta Kuprevičienė, garsaus vilniečio, XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjo Konstantino Stašio anūkė, jau daugelį metų dėmesingai seka Lietuvos baleto raidą, yra parėmusi su baleto menu susijusių leidinių, dailės parodų, TV filmų.