„Visąlaik stengiuosi būti patenkintas darbu, kurį padarau, nes man patinka darbas, kurį aš darau“, – užbaigtą filmavimo etapą trumpai įvertina režisierius. Filmas jau perėjo į kitą gamybos stadiją. Šalies kino teatrus jis pasieks lapkričio pabaigoje.
Nenuspėjamas, intriguojantis, pavojingas ir romantiškas – visai kaip džiazas. Toks bus šis – jau antrasis „Pasmerktų“ epopėjos filmas, kuriame, kaip ir pirmajame, netrūks sąsajų su realaus gyvenimo istorijomis.
„Mes filmavome ne tęsinį, o naują istoriją. Tačiau tai – giminingi filmai. Yra tokių linijų, kurios veda iš vieno filmo į kitą, visiškai netikėtai išlenda jau pažįstami personažai, jie susitinka aplinkybėmis, kurias būtų sunku nuspėti“, – pasakoja režisierius.
Vieną naujųjų veikėjų – vandenį mėgstantį ir jachtoje gyvenantį tamsiojo verslo turčių Kašalotą suvaidino aktorius Andrius Žiurauskas, su kuriuo R. Rudokas daug dirbo „Zero“ aikštelėse ir ne tik jose. „Andrius režisavo serialus, kuriuose aš vaidinau, aš jį kviečiau į serialus, kuriuos pats režisavau. Mudu – kolegos, partneriai, broliai ir seserys“, – sako R. Rudokas.
Partnerystė labai svarbi ir šioje kriminalinėje dramoje apie auksinį jaunimą, kuris turi viską, bet nori daug daugiau. Ambicijos, meilė ir pinigai – sprogstamasis užtaisas, kuris iki pamatų sudrebins snūduriuojančią Klaipėdą, o sprogimo banga sugriaus ne vieną likimą ir atims ne vieną gyvybę.
„Klaipėdoje išnaudojome viską: uostą, jachtas, gražius pastatus, aukštus pastatus. Sukaupėme fanstastiškų vaizdų lobyną. Filmavimo metu idealiai krito kortos, oras buvo kaip užsakytas. Kai reikėjo saulės – prašau, šviečia, kai norėjome, kad lytų iš giedro dangaus – tai ir vyko. Reikėjo darganos – manėme, kad teks panaudoti daug lietaus mašinų, bet ne – pats dangus diktavo, kad taip būtų. Klaipėda yra antras miestas po Olimpo“, – šypsosi R. Rudokas.
Pajūryje vykę darbai neatėmė režisieriaus iš šeimos – R. Rudoko žmona ir sūnus buvo šalia. Derinti vasarą, darbą ir asmeninius pomėgius Ramūnui sekėsi puikiai. Režisierius – vandens sporto aistruolis, todėl nepraleido progos mariose atsistoti ant lentos. „Taip jau nutiko, kad po ranka pasitaikė vandenlentė – vaikinas pasiūlė, aš, žinoma, neatsisakiau. Praplaukiau mariomis su vėjeliu kelioliką kilometrų, sekdamas iš paskos mūsų darbinei jachtai. Buvo labai įdomus tos sunkios pamainos finalas“, – su malonumu prisimena režisierius.
