Po šešerių metų draugystė pora nusprendė oficialiai įtvirtinti savo santykius.
Portalui tv3.lt Artūras papasakojo, kad sutuoktiniai įveikė nemažai kliūčių, tačiau dabar yra laimingi kartu, o tokio aplinkinio dėmesio nė nesitikėjo.
Meilė per atstumą
Vyrų santykiai užsimezgė internetinėje pažinčių platformoje „OkCupid“: „Susipažinome internetinėje pažinčių svetainėje, mano mylimasis pirmas mane užkalbino. Ilgai susirašinėjome, apie pusę metų, kol aš nutariau, kad galime susitikti.“
Artūras nusprendė skristi pas mylimąjį į Belgradą: „Susipažinome akis į akį, tačiau nebuvo keista, nes jau žinojome, kas mes esame. Po susitikimo gyvenome labai įdomiai, susitikinėdavome miestuose, kuriuos yra lengviau pasiekti, pavyzdžiui, Frankfurte, Paryžiuje arba Berlyne.“
Pora taip susitikinėjo apie dvejus metus, kol galiausiai Artūro mylimasis nusprendė persikelti gyventi į Lietuvą: „Jam labai patinka čia gyventi, nes jis yra kritiškas Serbijos atžvilgiu. Serbijoje yra diktatūrinis valdymas, prezidentas riboja visuomenę ir žiniasklaidą. Lietuvoje atmosfera yra paprastesnė ir laisvesnė gyventi, bet Belgradas yra didžiulis ir margas, todėl ne retai pasiilgstame šio miesto.“
Pasak Artūro, žmonės Lietuvoje nėra tolerantiški jų santykiams: „Kad ir kalbant apie Serbija, ten niekam nesvarbu ar vyrai eina susikibę. Lietuvoje sulaukiame įvairių komentarų, konfliktinių situacijų, tačiau mano vyras atrodo gana grėsmingai iš išvaizdos, todėl lengviau su juo viską pakelti.“
Sociologas tvirtino, kad Lietuvoje homoseksualams tolerantiškų žmonių yra nedaug: „Visos apklausos, kurias tenka peržiūrėti, rodo, kad tik keliais procentais keičiasi žmonių reakciją į homoseksualus. Viskas dar stovi vietoje, jaunesnė karta taip pat netampa tolerantiškesnė. Iš paskutiniųjų apklausų tik 11 procentų pritarė tos pačios lyties partnerystei, o santuokai tik septyni procentai. Tai yra labai žemi skaičiai.“
„Kai mes gyvename tolerantiškoje aplinkoje, tarp draugų ir pažįstamų, tuomet mums atrodo, kad ir aplink viskas gerai. Tačiau mažesniuose miesteliuose ar kaimuose homoseksualiems asmenims yra sunku gyventi, nes ten patyčios yra daug stipresnės“, – kalbėjo profesorius.
Puoselėja santykius
Vyrų pažįstami stebisi, kad pora beveik niekada nesipyksta: „Aš esu karštakošis, daug greičiau užsidegu, o mano vyras yra labai tolerantiškas ir ramus žmogus.
Visus konfliktus, kurie kyla gan retai, mes išsprendžiame kalbėdami. Manau, kad mūsų charakteriai sutampa, mano partneris daug metų lankėsi pas terapeutą, todėl visa ta terapinė patirtis padėjo jam suprasti kitą žmogų ir jo jauseną. Manau, kad norint palaikyti aistrą, nereikia pyktis, praleistas laikas kartu, kelionės, diskusijos, visa tai puoselėja mūsų santykius.“
Artūras pasakojo, kad vestuvių pora dar neatšoko, tai tik buvo santuokos ceremonija: „Nuo pat ryto labai jaudinomės, galvojome, kaip viskas bus, bet viskas buvo labai miela ir paprasta. Po ceremonijos su keliais draugais nuėjome papietauti. Tikras vestuves kelsime birželio mėnesį, tai bus didžiulis draugų ir kolegų susibūrimas pas mus namuose. Šventę taip pat paminėsime ir Belgrade.“
Sociologas į neigiamus komentarus stengiasi nekreipti dėmesio: „Jau dešimtmetį neskaitau komentarų po straipsniais susijusiais su manimi, nes žinau, kad jie pilni pykčio ir neapykantos. Kai įdėjau nuotraukas iš vestuvių, užklupo netikėtas man dėmesys. Suvokiau, kad to dėmesio man per daug, net prasidėjo nerimo priepuoliai.
Nesu turėjęs tiek dėmesio anksčiau. Iš mano vyro pusės, gauname daug palaikymo, jo šeima džiaugiasi už mus. O mano tėvai mirę, tačiau tetos ir pusseserės labai palaikė ir sveikino.“
