artūras tereškinas

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.

Gegužės 3-ąją sociologas, kultūros kritikas ir akademinių knygų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Artūras Tereškinas Danijoje vedė savo mylimąjį, serbą Vladimirą Bralovičių. Po šešerių metų draugystė pora nusprendė oficialiai įtvirtinti savo santykius.  Portalui tv3.lt Artūras papasakojo, kad sutuoktiniai įveikė nemažai kliūčių, tačiau dabar yra laimingi kartu, o tokio aplinkinio dėmesio nė nesitikėjo.

Sociologas, kultūros kritikas ir akademinių knygų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Artūras Tereškinas Danijoje vedė savo mylimąjį. Žymus vyras apie savo gyvenimo pokyčius pranešė draugams ir sekėjams socialiniuose tinkluose. Andrius pasidalijo judviejų su mylimuoju bendra nuotrauka, su prierašu: „Priešvestuvinė nuotrauka. Susituokę 2019 m. gegužės mėn. 3 d. Kopenhagoje. tai nutiko man (ir mums)! Daugiau nuotraukų netrukus.

Internetinis šiuolaikinio meno žurnalas artnews.lt drauge su Šiuolaikinio meno centru bei Nacionaline dailės galerijos informacijos centru kviečia į trečiąjį tarptautinių meno kritikų dirbtuvių THREE USES OF THE KNIFE, užsiėmimą šį penktadienį, lapkričio 6 d., 10 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22). Atkreipiame dėmesį, kad renginio vieta pasikeitė – anksčiau skelbta, kad renginys vyks ŠMC skaitykloje.

Po kiekvienos TV3 laidos „Šok su manimi“ dienraščių bei portalų puslapiai prisipildo straipsnių, šūksnių, komentarų. Kaip sakoma laidos anonse, tai „įspūdingiausias šou“ televizijoje. Laidos vedėjo Vytauto Šapranausko žodžiais, „tikra atgaiva“ mūsų sielai ir kūnui. Atsigaivinti nusprendžiau ir aš, kad ir kaip būtų gaila laiko. Bet šią, kaip ir daugelį šio sezono televizijos laidų, gali žiūrėti su pertraukomis, priešokiais, šokinėdamas nuo vieno darbo prie kito.

Internetinis šiuolaikinio meno žurnalas artnews.lt, Šiuolaikinio meno centras (www.cac.lt) bei Nacionalinės dailės galerijos informacijos centras (ic.ndg.lt) kviečia į antrąjį tarptautinių meno kritikų dirbtuvių THREE USES OF THE KNIFE užsiėmimą šį penktadienį, spalio 23 d. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Antroji dirbtuvių diena skirta temai „Meno kritika išplėstame lauke“. Šį kartą bus analizuojama šiuolaikinės meno kritikos situacija ir aptariami šiandien aktualūs klausimai.

Grojantis, dainuojantis ir šokantis keturių miestų žemėlapis — tokios kūrybinės vizijos įkvėpti Roterdamo, Sofijos, Lodzės ir Vilniaus menininkai šią savaitę pradėjo kurti kartu vienoje iš 2009-ųjų Europos kultūros sostinių — Vilniuje.

Kartkartėm mūsų šalies televizijos (ypač nacionalinis kanalas) sulaukia kritikos, kad nekuria intelektualaus pobūdžio laidų). Tiesa, negalima sakyti, kad jų visai nėra, tačiau nebūtina ypatinga įžvalga, kad pastebėtum, jog tai paraštinis reginys TV programų tinkleliuose. Šiame straipsnyje intelektuali laida suprantama kaip diskusijų ar net tiriamoji laida, kurioje profesionaliai nagrinėjamos aktualios socialinės, kultūrinės, politinės ir kitokios aktualijos.

Vyriškumo studijų teoretikai teigia: šiuolaikinėje visuomenėje tobula moterimi būti sudėtinga, o tobulu vyru, – tai jau tiesiog nebeįmanoma! Ilgą laiką vyrų ir vyriškumo sfera buvo aiški: darbas, karas, mokslas, politika, ekonomika. Moterų – paslaptys, švelnumas, flirtas, vilionės, pažadai, intriga. Kaip sakė Nietzsche: „Moteris – kario žaislas“. Šiuolaikinėje visuomenėje hegemoninis vyriškumas patiria krizę. Moterys kėsinasi į vyriškosios veiklos sferas – mokslą, ekonomiką, politiką.

Bijokite savo svajonių, nes jos išsipildo – pasakė kažkoks romantikas poetas. 1990 metais Lietuva patyrė tautinį atgimimą. Už rankų susikibę stovėjome Baltijos kelyje, dainavom, deginom žvakutes, beginkliai stojome ginti Parlamento, nedejuodami iškentėme ekonominę blokadą – ach, tos emocijos, bendrumo, vienybės jausmas ir ta svaiginanti būsimos laisvės nuojauta… Buvom tokie kupini ryžto, žavesio ir laimingi.

Šventas įsitikinimas, kad Vilniaus universitetą įkūrė Benediktas Juodka (tokiu atveju jam dabar mažiausiai turėtų būti per 400 metų), viduramžiai buvo po renesanso, o Aristotelis rašė XVII amžiuje. Jei manote, kad šie atsakymai iš laidos „Klausimėlis“, tai suklydote. Ne, tai atsakymai iš studentų rašto darbų. Beje, daugelis iš jų parašyti su gramatinėmis klaidomis.

Studentės Liepos Kiauleikytės ir dėstytojo Petro Butkaus istorija, plačiai nuskambėjusi per žiniasklaidą, paskatino “Omni laiką” atlikti tyrimą - ar egzistuoja seksas tarp universiteto sienų? Ar aukštųjų mokyklų dėstytojai linkę priekabiauti prie studenčių? Ar provokuoja studentės savo dėstytojus, kad šie parašytų geresnius pažymius? O gal šios istorijos - tik didelis mitas, kuriuo naudojasi nepažangūs studentai ir studentės? Kalbinome įvairaus amžiaus dėstytojus ir dėstytojas, universiteto st...

Kaip “Omni Laiko” redakcijoje išsitarė vienas jos darbuotojų, “jei manai, kad esi kvailas, pasižiūrėk realybės šou, - ten išvysi daug kvailesnių”. Šis teiginys mums pasirodė provokuojantis ir nusprendėme sužinoti, ką apie realybės šou mano žurnalistė Aistė Stonytė ir popkultūros tyrinėtojas Artūras Tereškinas.

Kaip suprantamas erotiškumas? Kokiomis formomis jis pasirodo viešumoje? Apie tai kalba Vytauto Didžiojo universiteto docentas Artūras Tereškinas. Kai kas mano, kad erotiškumas Lietuvoje yra supaprastintas ir deformuotas. Ar pritartumėte tokiam teiginiui? Mano manymu, erotiškumas Lietuvoje yra paprasčiausiai neišplėtotas, seksualumo tema apskritai labai menkai paliečiama, o jei tai ir atsitinka, tai tebūna ganėtinai prastos užsienietiškų erotinių laidų ar serialų kopijos.

Ilgą laiką mūsų istorija buvo nuobodi: bekraujai ir bekūniai kunigaikščiai, abstrakčios tautos idėjos, nežinia kur vedantys ginčai apie valstybės susikūrimą, niekam neįdomios, išskyrus pačius istorikus, seniai prabėgusių amžių politinės peripetijos ir pan. Tačiau šiandien galime tvirtai sakyti, kad atsiranda ir kitokia istorija. Vis drąsiau istorikai, kultūrologai imasi to, kas ilgą laiką buvo laikyta marginalinėmis (todėl “nesvarbiomis”) temomis.