Livija atskleidė, kokia patirtis jai paliko didžiausią įspūdį, kaip pavyko išvengti pavojingų situacijų ir kodėl kelionės jai yra tokios svarbios. Taip pat moteris pasidalijo savo jaunatviškumo paslaptimis, šeimos svarba ir įkvepiančiu požiūriu į gyvenimą.
Kelionės įspūdžiai
Livija Gradauskienė neslepia – laikas jos gyvenime skaičiuojamas įspūdžiais ir naujomis patirtimis. Nuo vieno kūrybinio projekto iki kito ir nuo vienos kelionės iki kitos. Ką tik grįžusi iš Kolumbijos, ji dalijasi įspūdžiais apie šią spalvingą Pietų Amerikos šalį.
„Labai mėgstu keliones, jos man be galo daug reiškia. Kolumbija paliko stiprų įspūdį, nes tai labai kontrastinga ir savita šalis. Labai didžiulį įspūdį paliko Kolumbijos miestai, nes jie visai kitokie, nei Europoje. Ir Bogota, ir Kartachena, ir Medeljinas – turi labai savotišką veidą“, – pasakoja Livija.
Liviją Gradauskienę ypač sužavėjo Medeljino pokyčiai – anksčiau pavojingas Comuna 13 rajonas, kuriame siautė karteliai, dabar tapo spalvingu meno ir kultūros centru, pilnu gatvės meno, muzikos bei jaukių kavinių. Visai neseniai šiose klaidžiose favelose virė nelegalus gyvenimas, bet miestui pavyko rajoną, kur net policija nekišo nosies, paversti saugia, įdomia vieta.
„Sėdi bare ant kalno naktį ir po tavim kaip žvaigždės mirga nesibaigiantis miestas. Beje, kolumbiečiai labai kratosi su karteliais, narkotikais ar Eskobaru siejamo įvaizdžio. Teko atplaukti iki legendinės Eskobaro vilos – ji visiškai apleista, apkerpėjus, kaip vaiduoklis. Tai rodo, kad kolumbiečiai jokiu būdu neheroizuoja šios žinomos asmenybės“, – sako moteris.
Kitas, kupinas ispanų užkariautojų palikimo miestas – Kartachena jai paliko įspūdį savo istoriniu senamiesčiu ir nesibaigiančia šventės atmosfera – čia kasdien skamba muzika, žmonės šoka, o miestą užlieja spalvų ir gyvybės gausa. Getsemani kvartale kiekvienuose namuose žmonės atsidarę barą ir tiesiog iš savo namų kambario nešioja kokteilius.
„Ten, vos prisėdus, iš kažkur atsirado fantastiškas šokėjas, kuris tuoj pat ištempė čia pat šokti slasą! Pasirodo, net nieko neišmanant apie šokį, galima taip smagiai pašokti tiesiog gatvėj!“ – pasakoja L. Gradauskienė.
Pasak Livijos, Kolumbijos gamta taip pat paliko neišdildomą įspūdį. Ji turėjo progą plaukti įspūdingais kanjonais, kur „pakėlus galvą į viršų, matosi tik mažas dangaus plyšys“.
Moteris pripažįsta, kad saugumo klausimas Kolumbijoje svarbus, kaip ir didžiuosiuose Europos miestuose: „Yra vietų, į kurias geriau neiti – į tas vietas ir neini, o įvairių vagysčių gali nutikti ir bet kurioje kitoje šalyje. Draugai buvo pasakoję, kad buvo apvogti ir Paryžiuje, ir Barselonoje, ir Briuselyje, tai tų kišenvagių tikrai pasitaiko visur. Mums irgi teko susidurti su viena nesmagia situacija.
Buvome Bogotoje ir gatvėje prie mūsų priėjo žmogus, siūlantis kažką pirkti. Tai jis mums pradėjo rodyti kažkokius popierius, kažką pasakoti, mes pasakėme, kad mums nieko nereikia, bet jis toliau vis lenda ir vyras man pasakė, kad pajautė, jog jau ranka – prie kišenės. Sako: „Ką čia darai?“ ir jis tiesiog pabėgo iš karto. Tiesiog reikia žiūrėti, nevaikščioti išsižiojus, saugoti savo daiktus ir viskas bus gerai“.
Jaunystės paslaptis
Paklausta apie jaunatviškumą, Livija juokiasi, kad tai yra keisčiausias jai užduodamas klausimas, bet pripažįsta, kad tai svarbi tema.
„Sveikas gyvenimo būdas – tai savotiškas mano domėjimosi objektas. Man labai įdomu yra sveikata, medicina, įvairūs, ne tik mums įprasti būdai, kurie leidžia jaustis geriau, sveikiau, energingiau. Aš tuo tikrai labai domiuosi ir, matyt, viduje turiu tokį pamatinį norą – jaustis gerai ir sugebėti išlaikyti tą sveikatą gerą, kad galėčiau keliauti, tiesiog dalyvauti gyvenime.
Būtų labai liūdna, jeigu staiga suprasčiau, kad galvoje visi norai – tie patys, o kojos – nebeneša, ir tu nebegali keliauti ar tiesiog pašokti vakarėlyje su draugais. Tai yra baisus praradimas“, – sako moteris.
Ji pabrėžia, kad judėjimas jos šeimai yra būtina kasdienybė: vyras kasdien plaukioja, sūnus sportuoja sporto salėje. Livija sako, kad yra „tiesiog priklausoma nuo treniruočių sporto klube, į kurias eina, jei tik gali, kiekvieną dieną. Dažnai prisijungia ir dukra Liepa. Moteris pasakoja, kad vaikai dar nuo mažens buvo skatinami aktyviai gyventi.
„Sportas žmogui neturi būti kaip hobis, tai tiesiog dalis gyvenimo, kaip dušas ar pusryčiai. Nors mano vaikai linkę į menus – sūnus muzikantas, dukra taip pat puikiai grojo, dabar mokosi Vilniaus dailės akademijoj dizaino magistrantūroje, bet vaikystėj visada šalia menų buvo ir sportas. Aš supratau, kas mane kasdien neša į treniruotę – tiesiog niekur kitur nejaučiu tokio šimtaprocentinio atsipalaidavimo nuo bet kokių rūpesčių. Toks meditacinis poveikis. Net kelionėse juk vis kažkuo rūpiniesi, o sportuojant galva absoliučiai švari. Tik tu ir štangytė“, – juokiasi Livija.
Moteris priduria: „Be to, iš širdies padirbėjus sporto salėje, tikrai nekyla ranka valgyti „nesąmonių“. Šitiek pakaito išlieti ir tuoj pat viską nubraukti kokiomis nors bandelėmis?“
„Visi pas mus šeimoje yra įtraukti į tą judėjimą, sportą. Net savo tėveliams radau nuostabią taichi mokytoją ir įkalbinau lankyti užsiėmimus. Esu tikra, kad vyresniame amžiuje judėjimas yra esminis sveikatos palaikymo momentas. Mes taip pat daug kalbame apie maistą, kadangi mūsų šeimoje visi, išskyrus mane – kulinarai ir puikūs šefai.
Manęs gaminimas visai nedomina, bet visiems galvą išūžiau su savo aiškinimais, koks maistas gerina sveikatą, o koks žmogui tik kenkia. Aš nesu tiek išprotėjus, kad jei pati mėsos nevalgau tai ir kitiems neleidžiu, bet sugebu draugei nuo vyro keptų šašlykų apdegusius gabaliukus nupjaustyti. Baramės, kad čia skaniausia vieta, bet aš kovoju!
Aišku, bandau neįkyrėti, bet kažkaip po truputį jau seniai namuose dešryčių ir batonų neatsiranda. Juk, pavyzdžiui, gvakamolė daug skaniau ir labai sveika!“ – sako Livija.
„Mane giliai jaudina talentingi žmonės“
Kalbėdama apie gyvenimo džiaugsmą, ji pabrėžia, kad didžiausią pilnatvę suteikia prasminga veikla, artimųjų laimė ir įkvepiantys žmonės.
„Man asmeniškai pilnatvės jausmą teikia tai, kad jautiesi reikalingas, kad gali kurti, kai gali daryti darbus, kurie tau patinka ir yra įdomūs, kai jautiesi, kad tai, ką tu darai kažkam teikia nors kažkiek džiaugsmo. Man labai svarbu, kad visi aplinkui būtų laimingi. Taip norisi, kad visiems būtų nuotaika gera, kad visi aplink būtų sveiki ir laimingi – tada ir aš gerai jaučiuosi“, – sako ji.
Moteris taip pat pažymi, kad jai yra labai svarbus bendravimas su žmonėmis.
Ji sako: „Mane giliai jaudina talentingi žmonės, žmonės, kurie įkvepia, tad pabendravus su jais – atsigauna širdis ir jauti tokį gerą jausmą, tiki, kad ir pasaulis gali būti geras“.
Kalbėdama apie karjerą, Livija sako, kad visuomet rinkosi tik tas veiklas, kurios jai iš tiesų artimos ir įdomios – niekada negalėjo apsimesti ar daryti to, kas jai neatrodo tikra.
„Aš visą gyvenimą dariau tik tai, kuo aš tikiu, kas man labai įdomu ir kas man patinka. Visada dariau tik tai, kas yra „mano“. Todėl visi tie etapai, kai aš kažką dariau ir kūriau, jie man yra labai įdomūs“, – pasakoja ji.
Vienas ryškiausių jos karjeros etapų – radijo laida „Tarp mūsų mergaičių“.
„Tai toks didžiulis etapas, labai smagus, sunkiai pakartojamas, beprotiškai fantastiškas etapas – smagumas, polėkis ir tiek. Visada yra įspūdinga prisiminti šį etapą, nuostabu, kad net iki šiol žmonės atsimena, tai savotiškai fenomenalu“, – džiaugiasi ji.
Visgi Livija nepasilieka tik prie praeities prisiminimų – ji nuolat ieško naujų iššūkių. Viena naujausių jos veiklų – kartu su sūnumi kurta laida „Duona ir žaidimai“, filmuota savojoje sodyboje.
„Ką tik, vasarą, nufilmavome su sūnumi savo pirmą šeimyninę, autorinę laidą – mūsų sodyboje, vynuogėmis apaugusioje verandoje. Tai irgi buvo tokia nuostabi patirtis, o kai pats viską darai savo rankomis, su savo sūnumi, savo namuose – tai visai kitas jausmas, nei filmuojantis televiziniuose projektuose.
Jaučiau tokį vidinį jaudulį, nes tu kvietiesi žmones, priimi juos savo namuose, o tie žmonės tau labai svarbūs, labai mylimi, tokie, kurie nepaprastai žavi. Bet geriausias jausmas, kai visi svečiai – ar Monika Liu, ar Pitrėnai, ar Marčius su Marijonu, ar Justinas Jarutis su Kamile Gudmonaite ir kiti, jautėsi ne kaip laidos filmavime, o kaip tiesiog pas draugus sodyboje, kur šnekama iš širdies, žaidžiama ir valgomi skaniausi patiekalai.
Labai tikiuosi, kad „Duona ir žaidimai“ turės tęsinį. Tada mano gyvenimas bus tobulas. Nuostabūs žmonės, tikras bendravimas, tik geros emocijos... Ir dar visu tuo gali dalintis su žmonėmis. Labai tikiu, kad šiais laikais labai reikia šviesos ir šilto jausmo“, – šypsosi moteris.
Artimi santykiai su vaikais
Livijos gyvenime ypatingą vietą užima šeima. Jos santykiai su vaikais paremti pagarba ir atvirumu.
„Pas mus niekada nebuvo, kad tėvų žodis yra paskutinis ir kaip tėvai pasakė, taip ir bus, o vaikų darbas – tik paklusti. Mes visada tariamės, pas mus šeimoje nėra tokio „vienpusio eismo“ – bendravimas turi būti įvairiakryptis“, bandom girdėti vieni kitus“, – pasakoja ji.
Jos sūnus Andrius yra virtuvės meistras, tad naujojoje laidoje turėjo savo kulinarinę rubriką.
„Aš visai nesikišau į virtuvinius reikalus – jis yra tikras šios srities ekspertas. Kai pasiūliau jam pasipraktikuoti gaminamus patiekalus, jis tik nusijuokė – jam to nereikia. Man būtų stresas – o jei Leonardui Pobedonoscevui kepama pica nepavyks? Būčiau naktį nemiegojus, o jam ramu ir viskas puikiausiai pavyko! Kai pati neturiu kulinarinio talento – negaliu nesižavėti. Arba, pamenu, kai Monikai Liu ir Audriui Giržadui šalia fantastiško lašišos tartaro dar staigiai „prasuko“ creme brulee su mača!“ – prisimena Livija.
Livijos dukra studijuoja dizainą Vilniaus dailės akademijoje, tad su dukra ji dažnai pakalba apie meną – jai yra labai įdomu daugiau apie tai sužinoti, o dukrai – įdomu pasitarti. Jos dizaino darbai jau pelnė ir įvairių apdovanojimų, eksponuojami Europos dizaino parodose.
„Labai smagu, kai vaikai atranda savo vietą gyvenime ir veikia tai, kas jiems tikrai „limpa“ ir sekasi“, – džiaugiasi Livija.
Ji pastebi: „Manau, svarbu tėvams nepražiopsoti to momento, kai tavo kūdikis tampa žmogumi, kuriuo reikia ne tik rūpintis, bet ir įsiklausyti, matyti ir bendrauti, kaip su įdomia ir turinčia ką pasakyti asmenybe. Kartais iš to automatizmo – „rūpintis, prižiūrėti, reguliuoti“ – patys žmonės save atriboja ir priskiria vaikams kažkokią vietą, neleidžia sau suprasti, kad vaikas irgi yra žmogus, o kai užauga, iš viso tampa labai įdomiu žmogumi, kurį įdomu pažinti, tyrinėti, su juo bendrauti ir semtis iš jo“.
Livija Gradauskienė tiki, kad svarbiausia gyvenime yra neužstrigti savo įsitikinimuose ir visada likti atviram naujoms patirtims.
„Svarbu nesustabarėti ir negalvoti, kad tik tu esi teisus. Kai leidi sau būti smalsiam, atviram, kai matai pasaulio grožį, tada ir gyvenimas tampa įdomus, ir bendravimas malonus“, – sako ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
