Jau šį šeštadienį jie leisis į šeštąją, prieš paskutinę ekspediciją šią vasarą. Šį sezoną už laidos vairo stoję A. Bružas ir L. Pobedonoscevas atvirauja, jog alkiu visą vasarą skųstis tikrai neteko. Ir nors bičiuliai nuslepia, kiek iš tiesų nereikalingų kilogramų priaugo, jie noriai suskaičiavo nuvažiuotus kilometrus ir aplankytus objektus. Skaičiai išties pribloškia.
„Lietuva, palyginus su kitomis pasaulio šalimis, kartais atrodo tokia nedidelė – juk vos per kelias valandas gali pasiekti kitą jos kraštą. Tačiau kuomet naršai ją skersai ir išilgai, ieškodamas gražiausių kampelių ir įspūdingiausių vietelių, maršrutas susidaro išties nemenkas. Šią vasarą nuvažiavome net 4 tūkstančius kilometrų ir aplankėme net 60 objektų: nuo legendomis apipintų dvarų, iki sėkmingų maisto pramonės fabrikų, nuo gardžiausių patiekalų restoranų, iki sūrininkystės amatą puoselėjančių ūkininkų. Pramogavome vandenyje, skridome net parasparniu, plaukiojome kateriu, vandenlentėmis, šokome, dainavome ir, žinoma, daug ir skaniai valgėme“, – kelionių įspūdžių neslepia A. Bružas.
Kartu su Audriumi į keliones besileidęs bičiulis Leonardas taip pat džiaugiasi, jog ši vasara buvo išties įsimintina, o kelionėse po Lietuvą pavyko paragauti net ir to, ko neragavo taip mylimuose Azijos kraštuose.
„Aš dievinu keliones ir tą visi puikiai žino. Egzotiniai kraštai, kitokia kultūra ir neįprasti skoniai tarsi pažadina mano viduje tą smalsųjį vaiką, norintį viską išbandyti, viską pamatyti. Ir nors gyvenant Balyje ar keliaujant kartu su Bružu po Meksiką ir Madagaskarą išties ne kartą teko valgyti patiekalus, kurių pavadinimus girdėjome pirmąkart, tik šiose kelionėse po Lietuvą, besilankant Šiauliuose esančiame restorane „Žvejų užeiga“, man teko galimybė paragauti Lotoso šaknies“, – gimtojoje šalyje atrastais egzotiniais skoniais džiaugiasi Leonardas.
Na, o prieš kelionę į Šiaulius, rytą bičiuliai pradės vasaros rezidencijoje „Eglės sanatorijoje“ Birštone, kur jų lauks rytinė mankšta kartu su kineziterapeute. Pasikrovę energijos visai dienai, juodu išvyks į pirmąją kelionės stotelę – visai čia pat Birštone esantį „Namų restoraną“.
Laidos vedėjus nuo sanatorijos durų pasiims firminis restorano velomobilis, keliaujantis maršrutu nuo „Old Town Grill“ restorano, kuriame „Maisto kelio“ projektas jau lankėsi praėjusiame sezone, iki „Namų restorano“ – karščiausios kurorto naujienos. Ši vieta Birštone atsidarė neseniai. Tai – šeimos verslas, kuriame pagrindiniais smuikais griežia seserys Roberta ir Miglė.
„Šiame versle esame jau 4 metus ir sukamės kartu su visa šeima: ir tėvai, ir vyras. Tikiuosi, jog kažkada ir vaikai įsitrauks į šią veiklą, nes mes tiesiog tuo gyvename“, – atviraus restorano įkūrėja Roberta Blekaitienė.
Restorano meniu – moderni pasaulio virtuvė, tad ilgai netrukus vedėjams ant stalo atkeliaus azijietiškos bao bandelės, aštuonkojis, šamas, anties krūtinėlė, o kartu su desertais pasirodys ir pats restorano šefas Robertas Gurskas, dešimtmetį kulinarijos amatą tobulinęs geriausiuose užsienio restoranuose.
Po sočios viešnagės Birštone Leonardas ir Bružas leisis į tolimesnį kelią – Panevėžio link. Čia, šiek tiek tolėliau nuo miesto šurmulio, miškų apsuptyje yra įsikūręs restoranas paslaptingu kodiniu pavadinimu – „Cordo.22“.
„Tai yra legendinė vieta, kadaise žinota kaip „Berželis“. Naujasis vietos pavadinimas, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia „susitarimai“. Mes juokaujame, jog įrengti šį pastatą tereikėjo 22 susitarimų. Žmonės iš pradžių sakė, jog čia ilgiau nei dešimtmetį buvo „Berželis“ ir to pavadinimo niekas nepakeis, tačiau praėjo gerų pusantrų metų ir žmonės čia atvažiuoja jau kaip į naująjį restoraną“, – laidoje įsikūrimo istorija pasakos šeimininkė Indrė Varnaitė.
Be gardžių šašlykų ir kitų grilio patiekalų, Leonardo ir Audriaus akys apsals nuo vaišes vainikuojančių desertų – Napoleono torto ir tikro Aukštaitijos pasididžiavimo – žagarėlių, ruoštų pagal unikalų receptą, pagardinant juos špinatais.
Sotūs ir laimingi „Maisto kelio“ keliauninkai patrauks į kitą kelionės tašką, ir Biržų rajone, Balandiškių kaime, aplankys ypatingą vietą – bendrovės „Agaras“ mėsos cechą, iš kurio ant mūsų stalo atkeliauja brandinta „Feel the Beef“ jautiena. Tai – ilgus metus skaičiuojantis šeimos verslas, kuriuo dabar rūpinasi jau antra karta.
„Šį verslą prieš 30 metų pradėjo mūsų tėvai. Agaras yra vandens riešutas, kuris netgi atsispindi dabar mūsų gaminamos produkcijos skonyje. Kai mes sausai brandiname jautieną, galima pajusti riešuto poskonį“, – laidoje pasakos bendrovės finansų direktorė Asta Kurlianskienė.
Tai – ne tik mėsos gaminimo įmonė, bet ir biojėgainė, panaudojanti gamybos atliekas elektrai ir šilumai išgauti. Šioje mėsos gamykloje galvijai skerdžiami tik humaniškais būdais, o prieš atsidurdami čia, jie laisvai ganosi Baltijos šalių lankose, džiaugiasi grynu oru, maitinasi motinos pienu bei vešlia žole. Norinčių tikrąjį mėsos kelią pamatyti bičiulių lauks išskirtinė ekskursija, na, o kol Audrius su įmonės šeimininkais vaikščios po cechą, Leonardas kartu su „Kamado Bono“ meistru Robertu paruoš gardžių kepsnių pietus.
Pažinę sėkmingą Lietuvos maisto pramonės verslą bičiuliai vakarėjant jėgas atgauti sustos Šiauliuose, ant Rėkyvos ežero kranto įsikūrusiame restorane-viešbutyje „Žvejų užeiga“. Saldžiai išsimiegoję jaukiuose kambariuose, rytą vos prabudę jau mėgausis skaniais žuvies patiekalais, nukrautais ant restorano stalo.
Pasisotinę ir puikiai nusiteikę dar vienai nuotykių kupinai dienai, Audrius ir Leonardas patrauks į vienintelį tokį Baltijos šalyse esantį, ir 500 metų istoriją menantį Ilzenbergo dvarą. Per ilgus istorijos metus Ilzenbergo dvaras priklausė ir vokiečių bajorams, ir LDK bajorų Dimšų giminei. Tuomet po karo atiteko Tarybų valdžiai, na, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Ilzenbergo dvarą 2003 metais įsigijo verslininkas Vaidas Barakauskas. 2013 metais prasidėjo dvaro atstatymo darbai ir per du metus buvo atstatyti visi ūkiniai pastatai ir ūkis, o dar per pusantrų – ir patys rūmai.
Latvijos pasienyje pūpsantis dvaras mena ne tik gilią istoriją, bet ir pasakoja ne vieną legendą. Greta dvaro tyvuliuoja ežeras su paslaptingąja Meilės sala. Pasak legendos, joje auga stebuklingas ąžuolas, prie kurio ištartos meilės priesaikos yra amžinos. Visgi vien istorijomis sotus nebūsi, tad laimei, jog paalkusių Leonardo ir Audriaus lauks išskirtinė, dvariškos virtuvės patiekalų, ruoštų Ilzenbergo dvaro ūkyje, degustacija.
„Turime net savo dvariškas bites, kurios neša dvarišką medų. Sausainius kepame iš sviesto, kurį irgi patys gaminame. Net ir duona kepta iš mūsų grūdų ir ajerų. Visi produktai ruošiami rankomis. Pradedant nuo gamybos, iki iškeliavimo ant jūsų stalo – viskas gaminama rankomis“, – laidoje pasakos dvaro ūkio vadovė Diana Jokinčienė.
Tikrųjų gurmanų džiaugsmui, dvare veikia ir „Dvaro Grill“ restoranas, kuriame galima paragauti ne tik tradicinių grilio patiekalų, bet ir egzotiškesnių skonių, tokių, kaip firminiai rūkyti kiaušiniai ar net vietnamietiškos Pho sriubos.
„Dvaro virtuvė visada mėgo naujoves. Kuomet iš Azijos atkeliavo arbata, prieskoniai bei ryžiai, nors lietuviai pakankamai turėjo grūdinių ir ankštinių produktų, gavę progą visad stengdavosi patiekti ryžius, nes tai buvo tam tikras pasipuikavimas prieš kitus. Šitame dvare mes irgi stengiamės parodyti įvairių šalių dvarų patiekalus, na, o dvaruose patiekalus dažnai gamindavo ant krosnių viršaus šlyžinės plokštės, todėl praktiškai tai buvo kaip tų laikų grilis“, – istorijomis laidoje dalinsis dvaro gidas Saulius Galvanauskas.
Žiūrovų pamėgta kulinarinių kelionių po Lietuvą laida „Maisto kelias“ sėkmingai tęsia ketvirtąjį sezoną. Jos vedėjų užkietėjusių keliautojų, egzotinius kraštus skersai ir išilgai išmaišiusių charizmatiškų ir humoro jausmo nestokojančių bičiulių Audriaus Bružo ir Leonardo Pobedonoscevo širdys ištroškusios nuotykių. Jų gausu ne tik užsienyje, bet ir gimtojoje Lietuvoje, tad vyrai pasiryžę tai įrodyti!
„Maisto kelias“ – šeštadienį, 9:30 val. per TV3 televiziją!
