Moteris į lauką išbėgo tik su kelnaitėmis ir džiaugėsi iškritusiu sniegu.
„Su paskutiniu rudens savaitgaliu! Tegul ateinanti žiema būna tokia pat baltai graži kaip ir praėjusi“, – brūkštelėjo moteris ir pasidalijo vaizdo įrašu.
Naujienu portalas tv3.lt primena, kad kiek anksčiau rašėme apie J. Leonavičiūtės meilę sportui.
Anot Jolantos, visų pirma, prie šalto oro save reikia pratinti. „Manau daug žmonių bijo išlysti iš komforto zonos, iš ten, kur šilta, jauku, kai nereikia apsirengti kelių sluoksnių drabužių. Pamenu vaikystės laikus, kai laukas žiemą būdavo didžiausia pramoga. Nesinorėdavo grįžti namo net ir tada, kai drabužiai būdavo kiaurai peršlapę“, – prisiminė ji.
Ir nors šalčio daugelis bijo, anot Jolantos, iš tiesų šaltesnis oras sveikatinimui yra gerai. „Pasivaikščiojimai miško keliukais, žygiai, slidinėjimas. Visa tai grūdina organizmą, gerina medžiagų apykaitą, kvėpavimo sistemą. Tačiau per didžiuosius šalčius lauke nesportavau. Buvau tik trumpam – gal kokioms 15-20 minučių išlindus prasibėgti“, – savo patirtimi pasidalijo ji.
Žiema, anot Jolantos, idealiai tinka imuniteto stiprinimui išeinant į gamtą. „Taip pat rekomenduoju rinktis sveikesnius produktus maiste, daugiau daržovių, vaisių, sėklų. Taip pat nepamiršti fizinio aktyvumo, kad ir kur jis būtų atliekamas. Ir, žinoma, kuo mažiau streso, nes jis – vienas didžiausių priešų mūsų imunitetui“, – sakė trenerė.
Tad nors daugelis prisimena, kad vaikystėje tėvai norėdavo savo atžalas aprengti kuo šilčiau, tai į gerą išeina ne visuomet: „Tėvai visada nori ir linki savo vaikams tik gero – juk nelabai norisi, kad vaikas šaltų. Todėl galbūt kartais ir aprengia per daug šiltai. Kad ir kokie drabužiai bebūtų, nemanau, kad prakaito jausmas ant kūno yra tinkamas variantas. Vaikai juk mėgsta bėgioti, žaisti ir komfortiški šilti rūbai tampa jau nemaloniu pojūčiu.“
Galėtų pasirodyti, kad žinoma moteris be galo ilgisi savo darbo vietos – treniruoklių salės,. Tačiau Jolanta pasakojo, kad kiekviena vieta turi savo privalumų, tad vieną išskirti būtų sunku.
„Sporto salė – dėl sportinės įrangos gausos, namai – kad pasidarytumėte mankštą, tempimus ramioje aplinkoje, o gamtoje laiką lauke galima derinti kartu su kardio. Važinėjimas dviračiu,bėgiojimas. Man asmeniškai visur yra gerai. Galiu lengvai prisiderint pagal sezoną, galimybes, laiką“, – sakė žinoma moteris.
Trenerė pasidalijo ir siūlymais, koks sportas tinkamiausias tada, kai gausu sniego: „Esant sniegui, rekomenduočiau slidinėjimą, ilgesnį pasivaikščiojimą, lengvą bėgimą. Jei nėra didelio šaltuko, galima pasidaryti ir kelis pratimus. Viskas priklauso nuo asmeninių poreikių, aprangos, sveikatos būklės.“
Vis dėlto J. Leonavičiūtė atkreipia dėmesį, kad esant sniegui įmanomos ir traumos – į tai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį. „Netinkama apranga gali iššaukti problemas, skausmus sąnarių vietose. Perkaitęs kūnas – peršalimą, jei pučia stiprus vėjas, o drabužiai šlapi. Visada reikia atsižvelgt į esamus oro faktorius bei savo organizmo būklę. Nereikia savęs per prievartą spausti daryt to, kas kelia didelį diskomfortą ar nemalonius pojūčius. Kad ir kur sportuojama, sportas turi teikti gerą jausmą, teigiamą poveikį sveikatai, o ne balansuoti ties traumų rizika“, – auksinę taisyklę priminė ji.
Šią žiemą, kitaip, nei anksčiau, vis daugiau drąsuolių ryžtasi ir maudynėms lediniame vandenyje. Pati Jolanta teigia to dar nebandžiusi, tačiau atsiradus progai, mielai ryžtųsi ir tam.
„Kadangi nebepratinu savo kūno prie ekstremalių ledinio vandens pojūčių, tai ir įlindimas į eketę ar upelį būtu trumpalaikis, vos 15-20 sekundžių. Tiek pilna užtenka, kad maudynės žiemą nesukeltų sveikatos sutrikimų, nes kūną reikia pratinti po truputį. Nerekomenduočiau niekada to nebandžiusiems būti ilgiau nei pusę minutės“, – patarimais pasidalijo ji.
Taip pat ji pabrėžė ir kvėpavimo svarbą: „Būnant lediniame vandenyje esmė yra kvėpavimas. Streso mažinimas, kad kūnas nepatirtų didelio šoko. Taip pat prieš tai reikėtų truputį apšilti. Kelių pratimų atlikimas, lėtas nusirengimas ir neskubant lindimas į vandenį.“
