Su naujienų portalu tv3.lt kalbėdama apie vaikystės Velykas, ji dalijasi jautriais prisiminimais, o kalbėdama apie dabartį – džiaugiasi vidiniu atsinaujinimu ir kūrybiniais planais.
„Kai buvau vaikas, atmintyje likęs tas vaško kvapas, rytmetis, kada močiutė ir mama margindavo margučius. Močiutė turėdavo talentą – labai nuostabiai margindavo margučius vašku ir informacija apie jos talentą netruko pasklisti.
Kai ji buvo jauna, kaimynai, draugai ar pažįstami pas ją užsakinėdavo jų atneštus kiaušinukus, kurių skaičius siekdavo net po kelis šimtus, numarginti būtent vašku. Jos marginimo raštai buvo nuostabūs, o margučių spalvos – pačios įvairiausios... Tą tradiciją ji perdavė ir mano mamai“, – šiltai prisimena Ingrida.
Kiaušinių marginimas
Vaikystėje Ingrida mokėsi marginti kiaušinius įvairiomis technikomis, tačiau stebėjimas, kaip tai darė jos močiutė, paliko didžiausią įspūdį:
„Atmintyje labiausiai įstrigęs būtent margučių marginimas vašku – tas vaško kvapas visada primins, kaip močiutė margino.“
Ji su šypsena prisimena, kaip buvo mokoma rinkti svogūnų lukštų, gėlyčių, žolyčių, kad išgautų natūralius raštus ir kaip kartu su mama bei močiute margindavo margučius. Kai kurios technikos, pasak Ingridos, pavyzdžiui, išskutinėjimo, jai yra labai įdomios iki šiol.
Marginti kiaušinius ji išdrįsta jau ir pati, tačiau pripažįsta, kad tai yra menas, kuriam reikia įgūdžių. Labiau renkasi natūralius produktus iš kurių galima išgauti gražias, gamtai artimas spalvas. Taip pat nevengia eksperimentuoti, dažymo procesuose panaudodama, pavyzdžiui, ciberžolės prieskonių miltelius, kurie margučiui dažniausiai suteikia ryškią geltoną spalvą.
Eglės šakelės ir spygliukai, taip pat tujos, gali suteikti įvairių atspalvių margučiams, priklausomai nuo naudojamos technikos ir ingredientų: nuo žaliai pilkšvo arba tamsiai žalio atspalvio iki sodrių žalių tonų, kurie puikiai atspindi natūralią gamtą.
Be svogūnų ir ciberžolės, yra ir daugybė kitų augalų, kurie gali būti naudojami natūraliam dažymui. Pavyzdžiui, mėlynės arba violetinis kopūstas gali suteikti violetinius tonus, o moliūgai – oranžinius. Gėlių, tokių kaip ramunėlės naudojimas gali sukurti subtilių pastelinių atspalvių.
Kazlauskų Velykos
Šiandien Ingrida Velykas vis dar švenčia labai šeimyniškai ir nuoširdžiai. Nuo Verbų sekmadienio prasidedanti šventinė nuotaika įkvepia ne tik puoštis, bet ir susikaupti:
„Viskas prasideda nuo Verbų sekmadienio – mama moka surišti verbų šakeles. Ji Karmėlavoje, turi sodą, tai iš ten ir visų gražių šakelių prisiskina, pamerktas į vazą jas gražiai padabina... viską daro labai atsakingai, su pagarba gamtai. Namuose tarsi nušvinta pavasariu, viskas tobulai gražu, kvepia.“
Velykų rytą Kazlauskų šeima pradeda nuo bendros maldos ir pietų stalo, kurį veda Ingridos tėtis Petras Kazlauskas – taip išlaikomas gražus šeimos ritualas. Kaip pasakoja I. Kazlauskaitė, visa šeima kartu puošia stalą, dalinasi, ką kiekvienas gamins.
Viskas vyksta labai šeimyniškai ir labai gražiai. Anot Ingridos, tradicijos suveda, suvienija ir prikelia iš naujo ne tik gamtą, bet ir į sielą.
Kaip pasakoja Ingrida, margučių ridenimo varžybos – taip pat privalomas šventės akcentas:
„Vaikystėje atvažiuodavo giminės iš Tauragės – ridenome margučius varžybose, net susitardavome, koks prizinis fondas ir kaip skaičiuojame už numuštą margutį. Vaikams – didžiausias džiaugsmas.“
Paklausta, koks Velykų patiekalas mėgstamiausias, Ingrida neslepia simpatijos saldumynams:
„Keksai, velykinės bobos su glaistais, mamos pagaminta želė su vaisiais – niekada nepavyksta atsispirti, o gal net ir nesistengiu, nes būna dieviškai gardu. Tačiau įprastai žiūrime, kad būtų ne tik skanus, bet ir sveikas, visavertis maistas, tad visada būna daug žalumynų, daug žuvies... Bet mūsų šeimoje svarbiausia – ne maistas, o buvimas kartu.“
Pavasarinis įkvėpimas
Kaip ir daugeliui, Ingridai Velykos reiškia ne tik gamtos, bet ir dvasinį atbudimą. Šis laikotarpis paskatino ją imtis ir kūrybinių naujovių. Atlikėja džiaugiasi naujai subūrusi kūrybinę komanda, kartu dirba prie jos autorinių dainų programos.
„Išties tas pavasarinis įkvėpimas labai jaučiamas tiek muzikiniame kelyje, tiek jausmuose – atrodo, kad kelia sielas į viršų.
Ilgėjančios dienos, daugiau saulės – o kai daugiau šypsenų dalijamės vieni kitiems, skleidžiasi ir šiluma. Ir štai – nubunda gamta, bunda gyvūnėliai. Visi mes esame po tuo pačiu dangumi“, – šypteli moteris.
Pasak jos, tas jausmas jaučiamas ir išoriškai – būna, kad pavasaris įkvepia pasikeisti: nauja šukuosena, gal nauja plaukų spalva, gal garderobo atnaujinimas... „Gamta mums tai padiktuoja. Ir tai – labai gera.“
Švęsdama Velykas, Ingrida primena, kaip svarbu išsaugoti tai, kas tikra – šeimos ryšius, tradicijas, vertybes ir tikėjimą.
„Velykos – tai daugiau nei šventė. Tai laikas, kai gali sugrįžti į save, į namus, į šaknis. Tai – šviesa, kuri kyla ne tik iš gamtos, bet ir iš mūsų širdžių.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
