Aktorė, dirbanti su vaikais, šiuo metu patiria itin intensyvų kūrybinį laikotarpį. Inga naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie teatrą, kasdienį gyvenimo ritmą ir laimę, kurią ji randa paprastuose dalykuose – nuo pasivaikščiojimų su šunimi iki dėkingumo už kiekvieną ramų rytą.
Darbas su vaikais teatre
„Su ritmu viskas labai gerai, nes turiu ypač daug darbo. Dirbu su vaikais – Šiaulių kultūros centre turiu vaikų teatro studiją, kurią pradėjau nuo rugsėjo mėnesio.
Kovo 28 dieną turime išleisti spektaklį. Darbo yra labai daug“, – pasakoja Inga, apibūdindama savo šiuo metu itin intensyvų gyvenimo ritmą.
Šiame darbe Inga atranda ir naujų kūrybinių iššūkių. „Teatre šiuo metu ramiau, bet atvyksta mano klasiokas, aktorius ir režisierius Darius Gumauskas. Jis pas mus pradės darbuotis – šiek tiek dabar, o rudenį jau intensyviau.
Taip pat ruošiamės naujam spektakliui teatre po aštuonerių metų pertraukos. Laukiau, kol atsiras kažkas įdomaus. Dabar džiaugiuosi, kad atvažiavo režisierius, mane pasirinko ir atrado man tinkamą vietą, vaidmenį.“
Pokalbio metu ji atskleidė ir šiuolaikinio teatro tendencijas: „Teatro tendencijos dabar yra tokios, kad pjesės rašomos lygiagrečiai su kitais darbais, nėra taip, kad pjesė ir režisierius atvyktų kartu. Iš to, ką girdžiu, ši situacija būdinga visiems Lietuvos teatrams.“
Medos vaidmuo
Nors jos gyvenimas pilnas profesinių įsipareigojimų, daugelis Ingą vis dar atpažįsta iš populiaraus serialo „Moterys meluoja geriau“, kuriame ji vaidina Medą.
„Serialas turi net 17 sezonų – labai ilgas laikas. Per jį keitėsi ir Meda, ir aš pati – tiek fiziškai, tiek morališkai. Per tą laiką dirbo maždaug aštuoni režisieriai, keitėsi scenaristai, bet vis tiek „ištempiau“ 17 sezonų“, – pasakoja aktorė.
Kalbėdama apie savo personažą, Inga akcentuoja, kad aktorius visada per save veda vaidmenį, tačiau jis priklauso nuo aplinkybių ir scenarijaus.
„Aš, kaip aktorė, esu tarsi instrumentas, per kurį praeina Meda. Iš pradžių Meda buvo kovotoja, vėliau – palūžusi. Jei scenarijuje parašyta, kad ji vis praranda pinigus, tai ir būna tokia.
Jei scenaristas sukuria ją kaip gudrią, ji tokia ir tampa. Jei padaro ją nevykėle, tai ir tenka tokią vaidinti. Taigi personažas priklauso nuo scenarijaus, o ne nuo to, kokia esu aš pati.“
Paklausta apie įsimintiniausius momentus iš filmavimo aikštelės, Inga teigia, kad kiekviena diena filmavimo aikštelėje būna kaip naujiena:
„Visada kažkas nutinka. Nuo kostiumų, tekstų, partnerių iki nuotaikų – viskas nuolat keičiasi. Tai mūsų „virtuvė“, pilna įvairių situacijų. Kažko labai išskirtinio, kas būtų įvykę neįprasto, nepamenu. Nebuvo taip, kad, pavyzdžiui, malūnsparnis nukristų ir sugadintų filmavimo pamainą (juokiasi). Bet įvairiausių nutikimų visada pasitaiko.“
Lietuvoje jaučiasi, kaip „švogerių krašte“
Inga taip pat papasakojo apie tai, kaip reaguoja, kai ją atpažįsta žmonės gatvėje. „Po 17 sezonų ir darbo teatre jaučiuosi Lietuvoje kaip „švogerių krašte“ – atrodo, kad visi yra giminės.
Anksčiau buvo laikotarpis, kai buvo smagu, kad žmonės atpažįsta, vėliau truputį erzino, bet dabar aš jau taip prie to įpratau, kad tai jaučiu kaip artimųjų, kaip giminaičių reakciją.
Žmonės kalbina, klausia, kaip sekasi, šypsosi. Aš visada dėkoju Dievui, kad nesu politikė – man labai patinka, kad žmonės tik šypsosi, kalbina, pasako „labas“, o kai vedu šunį, tai pasisveikiname kaip seni pažįstami. Atrodo, kad visi yra artimi ir tai yra labai geras jausmas.“
Aktorė taip pat džiaugiasi, kad vis dar sulaukia pasiūlymų: „Netgi neseniai gavau pasiūlymą vaidinti lietuviškoje komedijoje – man tai rodo, kad esu vis dar atpažįstama ir kviečiama.“
Ingos Norkutės laisvalaikis
Inga laisvą laiką vertina kaip galimybę pasinerti į ramybę. „Mano laisvalaikio – tai laikas, kai galiu nieko neveikti“, – prasideda jos pasakojimas apie laisvę, kurią ji atranda gamindama maistą, pasivaikščiodama su šunimi ar skaitydama knygas. Maisto gaminimą Inga laiko tarsi meditaciją, o pasivaikščiojimai su šunimi leidžia jai atsikvėpti, mėgautis ramybe ir stebėti gamtos pokyčius.
Skaitymas taip pat užima svarbią vietą jos gyvenime, nors dažnai ji pamiršta knygas dėl teatro, kuris numato tam tikrą literatūrą pagal vaidmenį. Tačiau turėdama laisvo laiko, ji su malonumu pasineria į knygas. Neseniai ji apsilankė bibliotekoje po ilgų metų pertraukos ir tai buvo labai smagi patirtis.
Inga taip pat mėgsta planuoti savo dieną ir, pasigaminusi maisto, pasidalinti juo su kitais. Kartą per mėnesį ji keliauja į Kauną, kur pasirūpina savo grožio reikalais – plaukais, nagais, kas jai taip pat suteikia atsipalaidavimą.
Inga dirba su 8–14 metų vaikais ir tai ji laiko dideliu iššūkiu. „Didžiausias iššūkis man – dirbti su vaikais. Dirbu su 8–14 metų vaikais ir tai man labai didelis iššūkis, nes pati neturiu savo vaikų.
Bet dabar turiu jų 10 ir tai reikalauja daug kantrybės ir darbo“, – sako ji. Dirbdama su šiuolaikiniais vaikais, Inga susiduria su jų unikaliomis pažiūromis ir elgesiu, todėl reikia tiek supratimo, tiek kantrybės, kad jie išmoktų atsakomybės ir stiprybės. Tai nėra lengvas darbas, tačiau I. Norkutė teigia, kad ji tikrai džiaugiasi galėdama prisidėti prie vaikų ugdymo.
Laimė slypi paprastuose dalykuose
Paklausta, kas jai svarbiausia, kad jaustųsi laiminga gyvenime, Inga atskleidžia, kad laimė slypi paprastuose dalykuose.
„Aš iš esmės esu laiminga, nes kiekvieną naktį galiu ramiai užmigti ir turėti rytą. Man jau vien tai suteikia laimės – pavasaris, gamtos pokyčiai“, – sako ji.
Inga mėgsta stebėti, kaip keičiasi metų laikai, o jos šuo leidžia jai pasivaikščioti ir pasimėgauti gamtos grožiu. Ji taip pat yra laiminga, kai mato šypsenas aplink save ir džiaugiasi, kai sekasi kitiems. Svarbu ir tai, kad pasaulyje būtų taika, nes aktorė labai norėtų, kad žmonių širdys plaktų ramiai.
I. Norkutė mėgsta leisti laiką viena ir dažnai kalbasi su savimi. „Aš mėgstu būti viena ir pasikalbėti su savimi, su protingiausiu žmogumi – su savimi pačia“, – šmaikštauja žinoma moteris.
Pastaraisiais metais ji dažniau būna viena. Ji atranda, kad jos stebėjimo funkcija veikia geriausiai, kai ji yra vieniša ir tai suteikia jai galimybę stebėti pasaulį, o ne būti jo dalimi:
„Nemėgstu vakarėlių ir dūzgių. Kartais, žinoma, tenka dalyvauti dėl kitų žmonių, tačiau iš esmės man labiau patinka būti minioje ir stebėti, o ne aktyviai dalyvauti."
Inga randa ramybę savo minčių pasaulyje, o tuo pačiu džiaugiasi galėdama būti su kitais, kai reikia.
Inga taip pat atskleidžia, kaip sekasi dirbti su buvusiu vyru, režisieriumi Aurimu Žviniu su kuriuo jie ir toliau bendradarbiauja teatre.
„Su Aurimu mes puikiai sueiname, bendraujame ir dirbame kartu. Išsiskyrimas nebuvo sunkus, tiesiog pragyveni etapą ir viskas“, – teigia Inga.
Pasak jos, išsiskyrimas yra natūralus gyvenimo etapas ir tai neturėtų trukdyti tolesniam gyvenimui:
„Žmonės, su kuriais dirbi, tampa tavo gyvenimo dalimi, bet tu nepriklausai nuo jų, nes gimei ir mirsi vienas. Kiti žmonės tik pakeleiviai tavo gyvenime, kaip prieskonis picai ir tai natūralu."
Inga baigia savo pasakojimą apie gyvenimą su dėkingumu:
„Gyvenimas tęsiasi ir aš džiaugiuosi kiekviena diena, kiekvienu momentu. Rytas visada prasideda su padėka už tai, ką turime, ir už viską, kas vyksta, nes gyvenimas yra trapus. Ir visada linkiu, kad pasaulyje nebūtų karo ir kad žmonių širdys plaktų ramiai.“
