Apie savo sprendimą pora atvirai kalbėjosi „YouTube“ kanalo „Gyvenimas Šiaurėje“ tinklalaidėje „Žvaguliai tuokiasi“, kurioje diskutavo su Dievo gailestingumo šventovės rektoriumi, kunigu Povilu Narijausku.
Ineta ir Ąžuolas neslėpė, kad perskaitę įvairius komentarus socialiniuose tinkluose net patys suabejojo, ar iš tiesų po tiek laiko galima susituokti bažnyčioje.
„Buvo daug įdomių komentarų: „Vat, ką padaro pinigai. Jau dešimt metų susituokę civilinėje santuokoje, kaip juos priima bažnyčia? Papirkinėja bažnyčią, šakės“. Žmonės arba nesupranta, arba apsimeta, kad nesupranta. Bet ir Ąžuolui, prisiskaičius tokių komentarų, kilo klausimas – o gal tikrai negalima bažnyčioje tuoktis po tiek laiko?“, – sakė Ineta.
Vis dėlto jie sužinojo, kad bažnytinė santuoka jiems visiškai prieinama, tačiau, kaip ir visi sužadėtiniai, jie turi atlikti tam tikras pasiruošimo pareigas.
„Viskas pas mus galima, bet mes vis tiek turime atlikti tas pareigas, kaip ir normalūs sužadėtiniai, kurie tiek civilinę, tiek bažnytinę santuoką turi“, – patvirtino Ineta.
Pokalbio metu pora taip pat atvirai pripažino, kad bendravimas su kunigais jiems kelia ne tik dvasinių klausimų, bet ir tam tikro nejaukumo.
„Kai kuriuos žingsnius jau padarėme, su kunigu esame bendravę šia tema, bet dar liko neišspręstų, neatsakytų klausimų“, – dalijosi Ąžuolas.
Ineta pridūrė, kad dažnai net neaišku, kaip tinkamai kreiptis į kunigą:
„Yra daug tokių klausimų, kuriuos kartais net nepatogu užduoti, pavyzdžiui, kaip pasisveikinti su kunigu – sakyti „Garbė Dievui Tėvui“ ar tiesiog „Laba diena“? Manau, ne vienai man tokie klausimai kyla. Kartais nejauku, nes į kunigą žiūri kitaip – atrodo, kad prieš jį turi būti geras ir šventas, rinkti tinkamus žodžius, apgalvoti, apie ką kalbėti“, – svarstė moteris.
Kodėl Inetai svarbi bažnytinė santuoka?
Tinklalaidės metu Ąžuolas paklausė savo žmonos, kodėl ji taip trokšta bažnytinės santuokos.
„Merginoms, moterims ji dažnai siejasi su švente, balta suknele – visos nuo mažens nori prie to altoriaus. Man gal kiek ne dėl suknelės, bet pati ceremonija man labai graži. Per kiekvienas vestuves, kuriose esu buvusi, visada verkiu – tai man jautru ir gražu. Tas momentas tikrai įsimintinas ir išskirtinis“, – atviravo Ineta.
Ji pabrėžė, kad bažnytinė santuoka jai svarbi ne tik kaip šventė, bet ir dėl pačios priesaikos prieš Dievą:
„Tai turi visai kitokį svorį nei tik parašas ant popieriaus civilinėje santuokoje. Tu pats, Ąžuolai, ne kartą esi sakęs, kad mes nesame susituokę, nes santuoka – tik popieriuose“, – kreipdamasi į vyrą juokėsi ji.
Akivaizdu, kad pora šiam svarbiam žingsniui ruošiasi atsakingai, o jų sprendimas kyla ne iš pareigos, o iš nuoširdaus noro įtvirtinti savo meilę Dievo akivaizdoje.
Ąžuolas pripažino, kad jam bažnytinė santuoka turi didelę reikšmę, nes tikėjimas visada buvo jo gyvenimo dalis.
„Man svarbiausias prisiekimas prieš mūsų šeimą, nes mūsų šeima – tikinti. Nuo pat vaikystės prisimenu, kaip abi močiutės vesdavo mane į bažnyčią. Vėliau, kai persikrausčiau į Angliją, lankiau dvi katalikiškas mokyklas, kiekvieną rytą melsdavomės. Aš tikrai manau, kad tai svarbus ir rimtas dalykas, nes dokumentiškai mes jau seniai susitvarkę“, – kalbėjo jis.
Tada Ineta, su šypsena žiūrėdama į vyrą, paklausė: „Tai vis tik tu mane vedęs ar nevedęs, kol bažnyčioje nebuvai?“
Ąžuolas atsakė užtikrintai: „Vedęs, vedęs! Čia tik buvo mano toks atsisukimas, kad žiedo nenešioti.“
Kodėl Ąžuolui svarbu „atpirkti kaltę“?
Viena iš priežasčių, kodėl pora nori susituokti bažnyčioje, yra Ąžuolo noras „atpirkti kaltę“ savo mamai, kuri nedalyvavo jų pirmosiose vestuvėse.
„Man dar svarbu atpirkti kaltę mamai, nes ji nebuvo pirmose vestuvėse ir man iki šiol nesimiega normaliai – vis dar gaunu velnių! Bet čia jau per mano tėvą, nes jis viską suorganizavo, nors mes patys neplanavome“, – atskleidė Ąžuolas.
Pora prisiminė, kad civilinę santuoką įteisino ne dėl iškilmingos šventės, o dėl šeimos planavimo.
„Mes civilinę santuoką įteisinome, nes aš jau tada laukiausi. Pradėjome šeimą planuoti anksčiau, nes nežinojome, ar galėsime turėti vaikų. Viskas įvyko natūraliai – pastojau su Barbora, tad nusprendėme susirašyti. Bet tikrai nenorėjau jokios šventės ar baltos vestuvinės suknelės su pilvu“, – pasakojo Ineta.
Tada Ąžuolas pridūrė: „Nei finansų nebuvo, mes buvom tik pradėję darbus.“
Pora vestuves įsivaizdavo kaip formalumą, todėl jų šventėje dalyvavo tik keli draugai.
„Po susirašymo gavosi taip, kad į ceremoniją pasiėmėme tik draugus. Nei tėvų, nei seserų nebuvo – į metrikacijos biurą važiavome tik mes ir mūsų liudininkai. Nenorėjome, kad kas nors įsižeistų, todėl nusprendėme, kad nebus nei vieno šeimos nario.
Ąžuolo mama gyvena Ispanijoje, tad norėjome, kad niekam nekiltų klausimų, kodėl kažkas buvo pakviestas, o kažkas – ne. Žmonių buvo 30, bet tik tie, kurie galėjo ateiti, nes kvietimai nebuvo oficialūs“, – aiškino Ineta.
Tuo tarpu Ąžuolas prisiminė, kaip viskas vyko po ceremonijos:
„Mes tik sakėm: „Atvažiuokit, pakelsim taurę šampano“, tik vakarinė dalis, daugiau nieko. Gerai, susirašėm, padarėm reikalus, grįžtam... O mus „pasitiko“ šlagbaumas, malkų kirtimas, kūdikio vystymas, fotografai. Mūsų šeima šventė, bet viskas buvo labiau ant bajerio“, –pasakojo Ą. Žvagulis.
„Kolektyvui, kurie dalyvavo – keli patys artimiausi žmonės – buvo žiauriai linksma. Mes sakėme, kad darysime normalias vestuves, nes norime pakviesti daug žmonių. Turime daug draugų, su kuriais norime švęsti. O tie, kurie dalyvavo, sakė: „Mes nežinom, kaip jums pavyks nustelbti tą šventę“, nes tada visi iki šokių ant stalų „prieėjo“, – juokdamasi prisiminė Ineta.
Vis dėlto tokia netradicinė šventė sukėlė nesusipratimų. „Aš ramybės būsenoje buvau, bet visi kiti – tikras vakarėlis. Ir štai dėl to ir įsižeidė tie, kurie nedalyvavo – tarp jų ir Ąžuolo mama. Ji priėmė tai kaip asmeninį įžeidimą, nors mes realiai jokios didelės šventės net nedarėme“, – pasakojo ji.
Ąžuolas šį momentą pavertė juokais: „Tai va, tėvai, jeigu ką – dabar visi viešai žino, tai laikykis!“
Pokalbis su kunigu: kodėl mažėja santuokų?
Savo tinklalaidėje „Žvaguliai tuokiasi“ Ineta ir Ąžuolas kalbėjosi su kunigu P. Narijausku, Dievo Gailestingumo šventovės rektoriumi. Kalba pasisuko apie tai, kaip bėgant metams žmonės vis rečiau renkasi tuoktis bažnyčioje.
„Su vienu kunigu dažnai tenka pabendrauti, nes turime senelių namus, o jis dažnai atvyksta. Kartą prie kavos kalbėjomės apie tai, kaip mažėja santuokų. Nežinau, ar jūsų parapijoje jaučiasi, kad žmonės rečiau renkasi bažnytinę santuoką?“, – kunigo paklausė Ineta.
Kunigas patvirtino, kad tiek bažnytinių, tiek civilinių santuokų pastaruoju metu sumažėjo. „Bendru mastu per paskutinius 10–15 metų santuokų skaičius mažėja. Tai ne tik bažnytinių santuokų klausimas – jų mažėja apskritai“, – sakė jis.
Tuomet Ineta pasvarstė, kas lemia tokį pokytį. „Kodėl taip yra? Žmonės tiesiog mėgsta gyventi susimetę, ar jie nebepasitiki santuoka? Nes aš pati jaučiu tą barjerą – eidama tuoktis aš suprantu, kad prisiimu atsakomybę visam gyvenimui. Gal žmones tai gąsdina?“
Kunigas pripažino, kad visuomenė keičiasi ir įsipareigojimų baimė tampa vis labiau pastebima.
„Pasaulis tapo labai intensyvus ir agresyvus. Medijos gali pasitarnauti geram, bet gali ir pakenkti. Lietuvoje situacija tokia, kad kai kurie žmonės dar turi tikinčius senelius, bet kiti – jau tos kartos, kuriai tikėjimas nebuvo perduotas arba buvo perduotas tik kaip formalumas.
Tuomet žmogus, išgirdęs, kad bažnyčia sako „ne“, ima galvoti: „O kodėl ne?“ Situacijos keičiasi, todėl atrodo, kad ir bažnyčia turėtų keistis. Bet čia svarbu suprasti: yra dalykų, kuriuos bažnyčia gali keisti, bet yra ir tokių, kuriuos nusprendė Dievas – jų keisti nebegalime. Jei žmogus nesupranta prasmės, kodėl turi laikytis tam tikrų dalykų, jis palaipsniui jų ir nebesilaiko“, – aiškino kunigas.
Jis taip pat pabrėžė, kad problema nėra vien tikėjime – apskritai visuomenėje pastebima didesnė baimė įsipareigoti. „Žmonės mielai sutinka vieną kartą pasavanoriauti, bet jei juos pakvieti įsipareigoti ilgam laikui, dažnai išgirsti: „Ai, gal ne“. Deja, šiandien žmonės labiau pažįsta savo teises, bet ne atsakomybes. O tai ir sukelia baimę priimti ilgalaikius sprendimus“, – dalinosi mintimis kunigas.
Visą tinklalaidę galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
