„Neplanuoju švęsti ar kažkaip paminėti. Nei čia jubiliejus, nei didelė šventė, ir taip šį savaitgalį turime nemažai reikalų“, – apie gimtadienio planus kalba žinoma moteris.
„Šie visi metai mums buvo labai veiklūs. Kaip tik mes senelių namus atidarėme prieš metus – buvo daug iššūkių, darbo, reikalų ir veiklų. Net pati nespėjau pastebėti, kaip greitai tie metai prabėgo“, – apibendrino ji.
Ineta ir Ąžuolas Žvaguliai – tikri verslininkai
Inetos šeima – itin versli. Jos vyras Ąžuolas Žvagulis turi savo kebabinę bei piceriją, pora kartu valdo ir savo senelių namus bei vaikų darželį. Be to, jiedu augina ir du mažamečius vaikus.
Prieš metus, vasario 9-ąją, Inetos ir Ąžuolo Žvagulių gyvenime išsipildė didelė svajonė – sutuoktiniai oficialiai atidarė Bartkuškio senelių namus. Tiesa, nė vienas iš jų neįsivaizdavo, kad dėl šio tikslo teks tiek daug kovoti – verslininkus vis pavesdavo valstybinės įstaigos, o atidarymo data ne kartą buvo nukelta.
Vis dėlto šiandien jų širdyse – ramybė ir džiaugsmas, nes senelių namai jau metus tampa šiltais namais tiems, kuriems jų reikia.
„Labai gerai išsidaliname viską. Senelių namai nėra vien tik mano, mūsų šeimos, turime ir savo partnerį, su juo dalinamės darbais. Aišku, tiesioginį darbą su jo gyventojais dirba slaugytojai, jų padėjėjai.
Aš turiu daugiau administracinio darbo – būna, kad kartais dirbame ir naktimis, jau sumigdę vaikus, bet tai galima daryti ir iš namų. Ąžuolo picerija, kebabinė taip pat turi savo darbuotojus, kurie patys turi savo receptūras, yra apmokyti. Jis taip pat labai prisidėjo prie senelių namų statybų, sunkesnių darbų, kurių pati nelabai galėjau padaryti.
O mūsų darželis dirba jau gan seniai, viskas kaip ir nusistovėję, turime puikų kolektyvą, kuris pats gali tvarkytis, man lieka tik kompiuteriniai reikalai“, – šypteli žinoma moteris.
Didelė sėkmė
Sakoma, kad sudėtingiausias periodas įkūrus verslą būna pirmieji metai. Anot I. Puzaraitės-Žvagulienės, sudėtingiausias laikas buvo keli metai iki senelių namų atidarymo.
„Aišku, sunkiausia dalis yra įkurti, atidaryti savo vietą, apmokyti žmones. Turime daug popierizmo. Dabar lieka labiau smagūs dalykai. Pati prisidedu prie organizavimo, naujų klientų pritraukimo, būna, kad padedu pasitvarkyti pačiuose senelių namuose, taip pat pabendrauju ir su pačiais seneliais.
Sakyčiau, kad sunkiausias laikas buvo iki senelių namų atidarymo – teko daug popierizmo, biurokratijos, reikėjo pasirūpinti, kad vieta turėtų visas licencijas ir atitiktų visus reikalavimus“, – teigia ji.
Verslininkė teigė nesitikėjusi, kad senelių namai taip greitai užsipildys:
„Aišku, nebuvo lengva atidarius pačius senelių namus – susidomėjimas jais buvo didžiulis, atrodė, kad kasdien jų suplūsdavo dešimtimis. Taip auklėjame savo kolektyvą, kad norime juos visus pažinti – kadangi kiekvienas narys tampa mūsų šeimos dalimi. Pačioje pradžioje buvo didelis krūvis, bet manyčiau, kad dabar visi susigyvenę, pasikeičia vos vienas kitas gyventojas. Turime gyventojų iš visos Lietuvos – ir iš Gargždų, ir iš Kretingos, ir iš to paties Vilniaus. Tad atrodo, kad nebėra to streso, kai žmonės vienas po kito važiuoja, o norisi viską padaryti tobulai.
Laisvų vietų senelių namuose turime vos kelias, aišku, kas nors visada tos vietos laukia.“
Praeitais metais prie I. Puzaraitės veiklų prisidėjo ir naujai atgimusios grupės „Mokinukės“ koncertai. Moteriai teko savęs daug išdalinti kitiems – visgi, kaip teigia ji pati, bendravimas su žmonėmis ją ne išsekina, bet kaip tik pakrauna.
„Visi mūsų verslai sukasi aplink žmones. Visada buvau orientuota į tai, ko žmonėms reikia ir ko jiems trūksta. Tad manęs neapsunkina aplink besisukantys žmonės – bendrauti aš labai mėgstu, tad manau, kad viskas tvarkoje“, – tikina Ineta.
Anot jos, trumpalaikis sugrįžimas į sceną buvo nostalgiškas ir priminė „auksinius“ „Mokinukių“ laikus: „Visgi savęs nelaikau atlikėja, kadangi mano pagrindinė veikla nėra dainavimas ar scena. Bet užėmėm daug laiko, kol suderinome vien repeticijų laikus – visos iš mūsų turime savo šeimas, darbus, verslus. Mūsų labai daug, tad buvo sudėtinga viską suderinti. Būdavo, kad repetuodavome ir iki išnaktų, ir labai anksti iš ryto – tada, kada galėdavome.
Buvo smagu, nes mes tai darėme po didelės pertraukos. Bet sakyčiau, kad nuovargį kažkiek kompensavo tas pasiruošimas, repeticijos ir buvimas su merginomis, su kuriomis puikiai sutariame.“
„Ir vaikai yra, jiems mokykla. Nuo namų darbų mūsų, kaip tėvų, tikrai niekas neatleidžia – turim padėti ir būreliuose, ir taksistais kelis kartus per savaitę pabūti. Viską reikia labai planuotis. Gerai, kad kai kurie administraciniai darbai gali būti padaromi ir iš namų, ir laukiant vaikų muzikos mokykloje. Svarbiausia tikslingai susiplanuoti viską“, – teigia ji.
Vaikų meniškumas
Kartu scenoje ne kartą tiek su Ineta, tiek su seneliu Žilvinu Žvaguliu yra pasirodžiusi Inetos ir Ąžuolo dukra Barbora. Žinomos moters teigimu, ji tiesiog trykšta energija ir dažnai parodo savo artistiškumą.
„Dabar Barborai 9-eri, bet visada paklausus, kuo nori būti užaugus, ji sako, kad nori būti verslininke – daryti viską kaip mama, tėtis. Vis dar pasako, kad direktore bus. Nėra taip, kad sakytų, jog nori būti šokėja ar dainininke, nors ir duomenis visam tam turi. Taip, aš noriu, kad jie pabaigtų muzikos mokyklą, bet būna visokių pasiožiavimų, kad nenori“, – teigia ji.
Kalbėdama apie vaikus, moteris neslepia, kad nori, jog jie vaikystėje išbandytų kuo daugiau veiklų – kiekviena jų padeda tobulėti.
„Nors ir jei ji nebus ateityje muzikantė, manau, kad galiausiai džiaugsis mokėdama groti vienu ar kitu instrumentu. Sakyčiau, kad mano Bernardui, kuris groja būgnais, muzika labiau patinka. Sakyčiau, kad Barbora tokia labiau šoumenė – nori būti televizijos laidose, dažnai išreiškia norą ir būti ant scenos. Ji visiškai nesijaudina ir mėgaujasi tuo dėmesiu“, – šypteli verslininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
