Dažnu atveju, žmonės savo gyvenime bijo pokyčių, o galbūt, labiau bijo nežinomybės, kas laukia, tačiau kol nepabandai, niekada negali žinoti, kas tavęs laukia. Indrė neslepia, kad planas pagyventi Ispanijos saloje buvo tik metams. Praėjus jiems, susidėliojus pliusus ir minusus, su šeima nusprendė grįžti:
„Tenerifėje yra lietuvių mokykla. Paskutinė klasė, kurią jie turi yra ketvirta, dukra kaip tik baigė ketvirtą klasę, tai pagalvojom, kada daugiau, jei ne dabar. Buvom galvoję likti, bet įsivertinom visus dalykus, vistiek ir į Lietuvą teko dažnai skraidyti, dažniausia dar ir su persėdimais, labai vargino ir nusprendėme, kad Tenerifė tik atostogoms“.
Normalu, jog išvykus iš gimtosios šalies, kitos kultūros, žmonės žavi. Indrė atvirauja, jog žmonės Tenerifėje kur kas labiau atsipūtę, atmosfera jaučiasi itin neįpareigojanti:
„Gali išeiti nepasidažiusi, kaip aš juokauju, tokia reabilitacijos stovykla, o Lietuvoje, tai jau ne prie kompiuterio, turi visada gerai atrodyti, daug daugiau kur nuvažiuoti, daug daugiau reikalų“.
Viena iš priežasčių grįžti – kainos
Didelę įtaką gyventi svetur turi finansai. Kiekvienoje šalyje pragyvenimo kainos itin skiriasi, o ypač, neturint savo būsto. Indrė pasakoja, jog viena iš priežasčių grįžti buvo kainos:
„Nors dauguma maisto produktų yra pigesni, nuomos kainos yra tikrai nepalyginamos. Už nuomą tekdavo mokėti apie 3000 eurų mėnesiui, aišku, yra kur ir pigiau.
Miesto pakraštyje, nerenovuotas butas arba labai nudėvėtas, gali kainuoti ir 1200 eurų. O maisto kainos gana džiugino. Lietuvoje už 80 eurų išeiname su maišu, o ten išeidavome su dviem gerais maišais maisto.
Kavinėse Lietuvoje pica kainuoja apie 15 eurų, o mes Tenerifėje už picą mokėdavome 8–9 eurus. Alkoholio kainos už kokteilį Lietuvoje yra apie 10–12 eurų, Tenerifėje siekia 6–7 eurus, o alų galima buvo nusipirkti kavinėje ir už 1.50 euro. Kainos čia jau skaitosi gerokai pakilusios, nes prieš 2–3 metus kainos buvo mažesnės, kai vykdavome atostogų. Kainos pakilo, nes baisiai daug turistų“.
Nuosavas būstas – kiekvieno svajonė, bet Indrė juokauja: „Jei laimėčiau milijoną, tada tikrai ką nors nusipirkčiau“.
Greičiausia, vienas iš sudėtingiausių aspektų kraustytis yra vaikai. Vaikams įpratus, sunku keisti gyvenamą vietą, bet Indrė džiaugiasi, jog čia problemų tikrai nekyla:
„Mūsų 11-os metų dukra yra gimusi Airijoje, tada būdama metukų gyveno Amerikoje, po to Klaipėdoje, tada Vilniuje, mes nuolatos keliaujame, tai ji visiškai nebesureikšmina vietos. Jai tiesiog svarbu, kokie žmonės yra šalia. Tenerifėje vaikams tikrai karšta, dukra juokaudavo, kad pasiilgsta užsidėti megztuką, žiemą sniego norisi. O sūnus, kuriam 5 metai, gal pakalba kartais, jog pasiilgsta Tenerifės“.
Nors šilti orai džiugina visus, būna visai kitokia nuotaika, Indrė atvirauja, jog pasiilgo lietaus:
„Kadangi mes vasaroje išbuvome metus laiko, man šitas lietus yra labai gražus ruduo. Dabar grįžę išsinuomavome butą Vilniuje prie Neries, atsisėdu balkone, žiuriu per langą į lietų ir man lyg terapija“, – juokiasi pašnekovė.
Grįžti stabdo atsakomybės
Indrė atvirauja, jog į Tenerifę kol kas grįžti neplanuoja, nes yra tam tikrų atsakomybių Lietuvoje:
„Mūsų verslas dar per jaunas ir negali būti paliktas vienas. Tai dar kelis metus neplanuojame niekur vykti taip ilgai.
Prieš penkis metus įkūriau elektroninę parduotuvę, kur galima įsigyti maisto papildų, grožio priemonių“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
