Kalbėdamiesi su tinklalaidės „Nusirenk iki pusės“ vedėjomis I. Stasiulyte ir M. Palaikyte, Lavrinovičiai atskleidė, kad paauglystėje buvo kaip reikiant pasiutę. Tiesa, judviejų tėvai įsivaizdavo, kad broliai – tikri angeliukai.
„Namuose mes buvome angeliukai, bet kai tėvų nebūdavo, pas mus atsirasdavo krūvą draugų ir visi tūsindavome. Prisimenu, kaip tėvai mus pirmą kartą trims ar keturioms dienoms paliko namuose. Tada pas mus dieną naktį būdavo tūsai, kaimynai duris laužė, policiją kvietė, o mes neatidarėme… Tuo metu mums buvo 15-16 metų.
Kai tėvai sugrįžo, kaimynai klausė, ar jie žino, kad visas namas ant ausų stovėjo. Bet tėvai negalėjo patikėti, pasisodino mus ir klausė, kas tiems kaimynams atsitiko“, – juokėsi paauglystės istoriją prisiminęs D. Lavrinovičius.
Nors šiandien daugelis brolius Lavrinovičius yra įpratę matyti nuolat besijuokiančius ir laidančius pokštus, pasirodo, jų namuose juokai skamba ne taip jau dažnai.
„Daug kas mūsų klausia, ar namuose mes esame tokie pat linksmi. Ne, namuose mes esame realistai ir pas mus nėra tų „chi chi cha cha“. Iš esmės mes dabar gyvename geriausią laikotarpį per savo gyvenimą – žinome, kad žmonos namuose laukia, visada paruošta valgyti, vaikai sveiki, mokosi, sportuoja ir klauso tėvų. Bet čia ir yra tas įdirbis per visą laikotarpį – kad namuose būdavo ne „chi chi cha cha“, o ties tuo dirbama“, – atskleidė D. Lavrinovičius.
Broliai Lavrinovičiai prakalbo apie žmonas
Darjušas ir Kšištofas – rodos, neišskiriami ir nuolat viešumoje besirodantys kartu. O kaip sutaria judviejų žmonos – Edita ir Tatjana?
„Jos yra draugės, bet nėra taip, kaip su mumis, kad nuolat būna kartu. Jos gali kiekvieną dieną susiskambinti, bet neina kasdien gerti kavos, nes tam tiesiog nėra laiko. Bet šiaip sutaria labai gerai. Apskritai gyvenimas mums duoda tokius žmones, kurie gerai sutaria, nereikia pyktis ar kažko įrodinėti. Juk yra daug pavyzdžių, kaip žmonos nesutaria su vyro tėvais, bando išskirti brolius ir panašiai. O pas mus visą gyvenimą šiuo klausimu viskas einasi gerai“, – pasidžiaugė broliai.
Tinklalaidės vedėjoms pasidomėjus, ar brolių žmonos yra pavydžios, Lavrinovičiai to neslėpė, tačiau teigė, kad viskas – proto ribose.
„Dabar gal jau šiek tiek mažiau pavydžios, nei jaunystėje. Bet galima jas suprasti, juk buvome savo karjerų pike, tais laikais išeidavome ir į kokį naktinį klubą, buvome jauni ir žinomi, tad buvo ko pavydėti. Na, dėl mūsų grožio gal ir ne, bet galbūt dėl statuso to dėmesio iš merginų sulaukdavome“, – tikino D. Lavrinovičius.
Tiesa, kai tik broliai susipažino su žmonomis, jos negalėjo suprasti vieno dalyko – kodėl broliai nuolat leidžia laiką kartu?
„Mes su broliu buvome įpratę daug ką daryti kartu, o žmonos nesuprasdavo, kaip mes čia 80 procentų dienos praleidžiame drauge. Gerai, kad pradžioje teko būti skirtingose šalyse, o jei būtume buvę Lietuvoje, nežinia, ar žmonos būtų tai ištvėrę. Mums atrodė, kad tai yra problema jose, bet dabar suprantu, kodėl jos taip galvojo. Juk kiekvienai moteriai norisi dėmesio“, – pripažino D. Lavrinovičius.
Tinklalaidės vedėjoms pasiteiravus, kiek broliuose yra romantikos, Lavrinovičiai buvo atviri – šios savybės nebuvimas yra didžiausias jų, kaip vyrų, minusas. Juodu prasitarė, kad gėles žmonoms dovanoja tik per šventes.
„Mes neseniai buvome su žmona išvykę į Palangą, vaikus palikome močiutei. Atsikėliau ir pagalvojau, kad reikia padaryti žmonai kavą į lovą. Padariau, susiruošiau eiti ir žiūriu, kad ji jau stovi šalia. Paklausiau, kodėl atsikėlė ir pasakiau eiti gultis, nes noriu kavą į lovą atnešti. Tad ji nuėjo ir atsigulė. Tokie mes ir romantikai“, – juokėsi K. Lavrinovičius.
Laidos vedėja I. Stasiulytė pastebėjo, kad gimus vaikams vyro ir žmonos santykiai neretai pasikeičia, be to, ne visi tėčiai iškart įsijaučią į tėvystę. Ar taip nutiko ir Lavrinovičių šeimose?
„Galbūt neskaniai skamba, bet pirmuosius vaikus užaugino mūsų žmonos, o tik kitus jau auginome ir mes, pajautėme tą tėvystę. Kadangi nebuvome romantikai ir neturėjome to periodo, kai visi skraido padebesiais, tai mes buvome realistai, o tai išliko ir gimus vaikams. Mes žinojome, kas mūsų laukia ir buvome tam pasiruošę“, – kalbėjo jie.
Pasakodamas apie šeimą, D. Lavrinovičius užsiminė, kad trečioji atžala buvo staigmena jam pačiam. Buvęs krepšininkas prasitarė, kad su žmona jau nebesitikėjo susilaukti dukros.
„Mes abu su broliu iš pradžių susilaukėme dviejų berniukų, o po to broliui gimė mergaitė. Pasakiau Editai, kad čia – ženklas ir šimtu procentų turėsime ir mes mergaitę. Bet ji sakė, kad jau viskas, reikia užauginti berniukus. Praėjo dvylika metų po paskutinio vaiko ir kartą grįžęs namo pamačiau, kad ji man kažką rodo. Iš pradžių pagalvojau, kad termometrą, paklausiau, ar susirgo. Ir staiga supratau, bet negalėjau patikėti. Apsidžiaugiau kaip mažas vaikas“, – prisiminė D. Lavrinovičius.
Pokalbiui pasisukus apie atžalas, Kšištofas pasidalijo ir savo požiūriu į vaikų auklėjimą, kuriam itin pritarė ir I. Stasiulytė: „Iki septynerių metų vaikus reikia mylėti, nuo septynerių iki keturiolikos – auklėti, o nuo keturiolikos – draugauti su vaikais.“
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
