Kas antrą savaitę Kšištofas kartu su broliu ir komanda vyksta į krepšinio varžybas užsienyje.
Visgi poilsinės kelionės Kšištofo šeimoje – gan retos.
„Paatostogauti su šeima vykstame tik vasarą. Tam nėra laiko. Turim daug vaikų, daug veiklos ir darbų, tad žiemą neišeina. Nors kartais norėtųsi“, – sako jis.
Nors keliauti Lavrinovičių šeima tikrai mėgsta, tam, anot pašnekovo, nebūna tiek daug laiko.
„Vieną vasarą buvome Graikijoje, kitą – Ispanijoje, dar kitą – Italijoje. Va taip ir išeina, keliaujame netoli ir vis į skirtingas vietas. Žmona labai svajoja pamatyti Maldyvus, gal kada nors tai ir įgyvendinsime. Bet greitai ir anūkai jau bus, tai to laiko bus vis mažiau“, – šypteli vyras.
Kelionės su šeima
Tiesa, vyras juokiasi jau nebeprisimenantis, kada paskutinį kartą keliavo tik su žmona. Nors sutuoktiniai sau kasmet pasižada, kad jau tikrai šią vasarą pabus vienu du, tačiau galiausiai nusprendžia – su šeima smagiau. Ypač, kai kelionių niekada neapsunkina vaikai.
„Su vaikučiais tikrai faina keliauti. Jie laksto, bėgioja, rėkia, neklauso. Man tai pats įdomumas. Reikia dažnai aiškinti, todėl to ar ano negalima. O mes su žmona ir taip randame laiko pabūti kartu“, – teigia buvęs krepšininkas.
„Žmona labai mėgsta paplūdimyje atostogų metu būti, o mes su berniukais vis sugalvojame aktyvesnių veiklų, kad visas atostogas nepragulėtume pliaže. Kažką einame pasportuoti, išbandyti parašiutą ar vandens motociklą. Stengiamės rasti veiklų“, – sako K. Lavrinovičius.
Visai neseniai vyriausias Kšištofo ir Tatjanos sūnus Danielius (17 m.) persikėlė už Atlanto, kur pradėjo mokytis amerikietiškoje mokykloje.
Šeima priėmė sprendimą, kad Danielis 11 ir 12 klases pabaigs svetur ir sieks krepšininko karjeros. Vaikinas mokosi privačioje krikščioniškoje mokykloje, kuri yra įsikūrusi Glendeile, Arizonoje.
„Klausiau jo, ar norėtų grįžti, gal ten jam labai sunku. Bet man jis atsakė: „Taip, sunku, bet man tai patinka.“ Daugiau man jis nieko nesakė. O šiaip sportas jam visada gerai sekėsi, ateitį irgi planuoja sieti su krepšiniu. Bet viskas priklausys nuo jo paties – kiek jis turės talento, sėkmės, kiek įdės darbo“, – teigia vyras.
Anot Kšištofo, krepšininko darbas – tikrai sunkus ir yra sukurtas ne kiekvienam.
„Jam visad linkiu tik kad jis atrastų save ir būtų laimingas. Tikrai nespaudžiu jo prie sporto. Kaip tėvas noriu, kad jis atrastų save, būtų ramybės būsenoje ir mėgautųsi gyvenimu, o ne kentėtų“, – sako jis.
„Jis niekada neverkšlena, daug nepasakoja, bet jei klausi, jam visada viskas gerai. Aišku, pasiilgsta jis ir tėvų, ir draugų, bet su laiku atsiras draugai ir veikla, ir ten. Pirmi metai ten sunkiausi, o paskui gyvenimas eina, atsiranda nauji žmonės ir nauji tikslai“, – priduria vyras.
