Ąžuolo ir Inetos Žvagulių įsteigta kebabinė veikia jau daugiau nei mėnesį. Nors dar yra kebabų, kurie bus prekyboje kiek vėliau, tačiau šiuo metu galima įsigyti klasikinius variantus.
Daugiau apie šį verslą Ąžuolas sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt. Pirmiausiai jis atskleidė, kaip gimė idėja steigti kebabinę Sudervėje ir kodėl pasirinko būtent šį daugumos lietuvių jau pamėgtą patiekalą.
„Sudervėje iš viso nieko nebuvo. Iš pradžių pamačiau patalpas, o tik po to sugalvojau, ką ten veikti. Kadangi piceriją jau turiu už maždaug 15 km toje pačioje gatvėje pavažiavus į viršų, antros neatidariau.
Pagalvojau, kad žmonėms reikia paprasto liaudiško maisto, kaip visi pripratę. Ir atėjo į galvą kebabinė.
Bandau nelaužyti taisyklių. Esu atidaręs austrių ir šampano barą, kurio niekam nereikėjo, tai dabar galvoju, kad reikia geriau daryti tai, kas žmonėms reikalinga“, – paatviravo Ą. Žvagulis.
Užkandinė pavadinta originaliai ir įsimenamai – „Kebabų ambasadoriai“. Nors viskas dar tik pamažu įsivažiuoja, jau spėjo sulaukti gražių atsiliepimų.
„Neseniai surinkome kolektyvą, meniu dar kažkiek keisis. Bet mes nepardavinėsime maltos mėsos iš parduotuvių, kur gamyklose iešmas būna sudarytas iš bene 5 tūkst. skirtingų gyvūnų. Patys mausime ant iešmo jautieną, kurią pirksime iš lietuviškų ūkių ir darysime kokybišką jautienos kebabą.
Dar gaminsime turkiškus, meksikietiškus, graikiškus „Gyros“ kebabus. Į pastaruosius dedasi Tadziki padažas, bulvytės, kitoks lavašas. Nebus tiesiog įprastiniai česnakinis, pikantiškas ar aštrus. Turėsime ir humuso. Žvelgsime per pasaulį ir žiūrėsime, kas kokius kebabus daro. Be to, kursime savo. Pavyzdžiui, dabar kuriame amerikietišką su plėšyta kiauliena. Pasiūlysime įvairesnių“, – sakė jis.
Prisidėjo šeima
Kebabinėje šiuo metu dirba 5 žmonės. Visi vietiniai, iš apylinkių. Ąžuolui labai padeda žmonos Inetos buvęs bendraklasis. Jie – partneriai.
„Ineta padeda ties reikalais, susijusiais su popieriais. Taip pat pasikviečiau kartu dirbti žmonos bendraklasį, jis mano partneris, viską darome kartu, jis irgi atsakingas, prižiūri buhalteriją, o aš labiau dirbu prie receptų, kūrybos, pasidalijame darbais.
Tėtis neprisidėjo, jam kebabai neįdomu. Lemputes paėmėme iš jo buvusio klubo, bet jis to nežinojo, pamatė tik atvažiavęs. Jis sako imti ką noriu ir nepirkti be reikalo“, – pridūrė Ąžuolas.
Verslo genas buvo ir paveldėtas, ir išmoktas iš šeimos. A. Žvagulis džiaugiasi, kad turėjo tokias galimybes.
„Daug metų praleidau prie tėčio šono, nuo paauglystės dalyvavau įvairiuose susitikimuose, sėdėdavau šalia, tylėdavau, klausydavausi. Tas tikrai padeda“, – teigė jis.
Picerija, senelių namai, darželis, kebabinė... Ir tai dar ne viskas! Anot vyro, toliau laukia daugiau planų.
„Dabar apžiūrinėjame patalpas, kol kas nesakysiu dar kur, bet galvojame atidaryti tradicinę blyninę“, – paslapties šydą praskleidė Ą. Žvagulis.
Paklaustas, kokie pliusai dirbant sau, Ąžuolas rėžė – pliusų dirbant sau... nėra! Ir tam yra ne viena priežastis.
„Visi galvoja, kad vadovausi sau. Pas mane nesibaigia diena, nėra laiko, kada kažkas man negali paskambinti. Esu atsakingas už žmonių gyvenimus, moku algas. Per visus mūsų verslus esame atsakingi už apie 100 žmonių. Reikia viską derinti, prižiūrėti kokybę. Nėra, kad nemiegi naktimis, bet sunku“, – prabilo jis.
Dirbti šeimoje, kaip teigė Ąžuolas, nėra taip lengva, kaip, galbūt, atrodo iš šono.
„Baramės su žmona, su tėvu daug diskutuojame, būna argumentų, bet viskas išeina į gerą. Nevaikštome su rožiniais akiniais, būna, kad pasipykstame, bet viskas tik dėl to, kad galų gale išeitų į gerą“, – sakė verslininkas.
