Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis daugiau ir daugiau šnekama apie žmonių psichologinę, emocinę sveikatą ir pačius įvairiausius psichikos sutrikimus. Daugiau kalbama apie mamomis tapusių moterų emocinę sveikatą, vaikų įtraukimą į mokyklas bei nemažai apie su priklausomybėmis susijusias problemas.
Respublikinio priklausomybės ligų centras gydytojas psichiatras Andrius Bardauskas sako, kad psichiatrų, kaip specialistų, profesija darosi vis svarbesnė.
„Susidomėjimas psichine sveikata ir noras gauti pagalbos tikrai yra intensyvesnis. Žmonės drąsiau kreipiasi pagalbos, konsultuojasi, nori gauti psichologinę pagalbą. Psichiatrų vaidmuo darosi svarbesnis, krūviai auga“, – naujienų portalui tv3.lt tikina jis.
Į psichiatrus žmonės kreipiasi ne tik norėdami išsigydyti priklausomybes, bet ir pakeisti tam tikras, gyvenime nusistovėjusias būsenas, sutrikimus.
„Dažniausiai kreipiasi dėl nerimo sutrikimų, depresinės būsenos, priklausomybių, nemigos. Žmonės dažnai nori „stebuklingos tabletės“, atsisako rekomendacijų, nenori patys rūpintis savo psichine sveikata – derinti miego ir poilsio režimą, „neperdegti“ darbe, daugiau judėti, sportuoti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – kaip alkoholis, energetiniai gėrimai.
Dažnai dar būna sunku susitaikyti su mintimi, kad reikia pagalbos, būna tempiama iki paskutinės minutės, „susitvarkysiu pats“, ima skaityti knygas apie psichologiją, naršo internete, įvariose grupėse, užsiima savigyda“, – sako specialistas.
Darbas sunkus
Nors dažniau girdime apie medicinos darbuotojų trūkumą ligoninėse, panaši situacija ir priklausomybės ligų centruose.
„Darbuotojų trūksta, jų per maža. Krūviai dideli, tenka trumpinti konsultacijos laiką, mažiau lieka laiko gyvam pokalbiui, nes „spaudžia pacientų dienos skaičius“. Daug biurokratijos, dokumentacijos“, – sako gyd. psichiatras Audrius Bardauskas.
„Darbas nelengvas, būna labai sunkių epizodų, įtampos, nusivylimo. Ne visuomet pavyksta atsiriboti nuo darbinių situacijų ir po darbo, „nešiesi“ jas su savimi namo. Bet būna ir pasitenkinimo geru rezultatu, žmonių padėkų.“
Priklausomybė – liga visam gyvenimui
Specialistai pastebi, kad nors alkoholio vartojimas ir mažėja, tačiau ligotumo rodikliai – ne.
„Aš asmeniškai daugiausiai susiduriu su alkoholine priklausomybe, rečiau po ko su priklausomybe opiatamas, stimuliatoriams, marichuanai, raminantiems, azartiniams žaidimams. Jaunimas rečiau linkęs kreiptis pagalbos iki neištinka rimtas psichikos sutrikimas, nes apie psichikos stimuliatorius, marichuaną el. erdvėje, tam tikros grupės formuoja mitą, kad tai nėra „blogis“, – apie svaigiąsias medžiagas kalba specialistas.
„Gydoma ir medikamentais ambulatoriškai, teikiama stacionarinė pagalba, psichologinė pagalba, rekomenduojama lankyti AA (anonimų alkoholikų), AN (anonimų narkomanų) grupes. Būtina suprasti, kad vienas, pats asmuo priklausomybės neišsigydys, tam būtinai reikalinga specialistų pagalba, bei lankymas grupių kur esi tarp sveikstančių, ilgą laiką psichoaktyvių medžiagų nevartojančių žmonių.“
Anot specialisto, priklausomybė – tai liga visam gyvenimui, o rizika vėl grįžti prie senų įpročių galima ir po daugybės laiko.
„Priklausomybė yra liga visam gyvenimui, bet ji gali būti remisijoje ilgą laiką ir visam gyvenimui, bet yra rizika „atkristi" ir po 10 metų blaivybės. Priklausomas žmogus kiekvieną dieną turėtų daryti tam tikrus veiksmus vardan blaivybės, kad rizika „atkristi“ būtų minimali“, – tikina jis.
„Ne to nesu pastebėjęs. Daažniausiai jauni žmonės atvyksta tik tėvų ar aplinkinių, bei tam tikrų tarnybų įtakotas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
