Kaip pasakojo Ilka, Velykos jai – pati gražiausia šventė, į kurią tarsi sutelpa viskas, kas gera. Nors religinis akcentas šiuo laikotarpiu jai yra pats svarbiausias, moteris teigė, kad ši šventė jai asocijuojasi ir su nauja pradžia, kai po žiemos jau galima iš spintų traukti sukneles ir įnešti į kasdienybę daugiau spalvų. Be visa to, šiemet per Velykas jų šeimoje bus minima dar viena svarbi proga!
„Velykos man yra ta šventė, kai labiausiai norisi ir Bibliją skaityti, ir pasninkavimas tampa labai svarbiu. Juk šios šventės esmė – ne gražūs kiaušiniai ar skanus maistas, o Jėzaus prisikėlimas. Be abejo, Velykos man asocijuojasi ir su nauju sezonu, kai juodą ir pilkas spalvas pakeičia ryškesnės, galima nusimesti striukes ir lengviau apsirengti. Be visa to, šiemet per Velykas – mūsų dukros gimtadienis, tad mums tai yra išties labai didelė šventė“, – šypsodamasi pasakojo I. Adams.
Derina lietuviškas ir namibietiškas tradicijas
Tolimojoje Namibijoje, protestantų šeimoje augusi Ilka atskleidė, kad protestantų ir katalikų Velykos itin ryškių skirtumų neturi, tačiau keletas jų tikrai yra. Štai moteris atskleidė, kad tik atvykusi į Europą pamatė, jog žmonės per šią šventę margina kiaušinius.
„Kadangi mano tėvai buvo labai religingi, Velykų savaitė būdavo rami, susijusi su apeigomis bažnyčioje. O sekmadienį į namus susirinkdavo daug artimųjų ir būdavo išties didelė šventė. Nors pas mus nebuvo tradicijos marginti kiaušinius, tėvai lauke paslėpdavo šokoladinių kiaušinių ir mes, vaikai, eidavome jų ieškoti. Atvykus į Lietuvą ne tik kiaušinių marginimas man buvo naujiena, bet ir Verbų sekmadienis, kunigo palaiminimas šventintu vandeniu“, – atskleidė ji.
Jau daug metų Lietuvoje gyvenanti Ilka šiandien savo šeimoje derina ir lietuviškas, ir namibietiškas tradicijas. Moteris atskleidė, kad Velykų rytą su šeima turi tradiciją važiuoti pas vyro Andriaus bobutę – ten susirenka daug artimųjų.
„Mes visi kartu praleidžiame dieną. Jeigu orai lepina, dažniausiai kepame lauke mėsytę, kartais ragaujame ir pirmuosius šaltibarščius, taip pat – ir velykinius pyragus. Tiesa, prieš Velykas valgau tik žuvį, daug daržovių, atsisakau saldainių ir kitų skanėstų.
O mano mama per Velykas gamindavo daug marinuotos žuvies. Nors aš pati nemarinuoju, bet savaitę prieš šventę kiekvieną dieną kepu vis kitokią žuvį. Andrius galbūt ne taip griežtai laikosi pasninko, bet Didįjį Penktadienį taip pat atsisako mėsos. O dukrytė, žinoma, per Velykas labiausiai laukia šokoladinių kiaušinių ieškojimo“, – savo tradicijomis dalijosi pašnekovė.
Pasiteisinęs kiaušinių marginimo būdas
Nors apie kiaušinių marginimą Ilka pirmą kartą sužinojo tik atvykusi į Europą, šiandien tai – neatsiejama jos šeimos Velykų tradicija. Pašnekovė atskleidė, kad vienas marginimo būdas jai yra itin pasiteisinęs. Be to, puikiai tinkantis, norint įtraukti ir vaikus.
„Mėgstu eksperimentuoti ir pabandyti vis ką nors naujo, bet su dukryte mes darome taip: išverdame baltus kiaušinius, o ištraukus iš šilto vandenio piešiniame ant jų su vaškinėmis kreidelėmis. Jos tirpsta ant kiaušinių, tad galimai labai gražiai ir lengvai papaišyti, tai ypač patinka dukrytei.
Gaunasi spalvingi ir linksmi margučiai. Andrius taip pat įsitraukia į procesą, numargina vieną kitą kiaušinį, bet visgi daugiau jis mus fotografuoja ir filmuoja“, – dalijosi sporto trenerė.
Pasakodama apie velykines tradicijas savo šeimoje, Ilka taip pat atskleidė, kaip gražiausiai pavasario šventei pasipuošia savo namus.
„Mes gyvename prie miško, tad išeinu į lauką ir prisirenku šakelių, kai kurios jau būna pradėjusios žydėti. Prikabinu ant jų kiaušinių, vazoną apdėlioju zuikiais, viščiukais ir gaunasi labai graži dekoracija“, – šyptelėjo I. Adams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
