Naujienų portalui tv3.lt Rita Rimiškienė atvirai prakalbo apie motinystę bei vyriausią sūnų Andrių Rimiškį.
Prakalbo apie vaikus
Sūnus Andrius gimė gruodžio 13-ąją, 10 val. 45 min. Nors buvo žiema, kai vyko į gimdymo namus, sniego dar nebuvo – jis iškrito ryte, lyg pasveikinti naujagimio atėjimą.
„Tuo metu, tėvai gimdyme dar nedalyvaudavo, bet tą lemtą naktį sugedo deguonies balionas, kurio reikėjo vienai gimdyvei. Mano vyras sugebėjo jį sutaisyti, todėl gimus Andriui, aprengtas baltu chalatu, galėjo mus aplankyti.
Auginome labai šaunų mažą berniuką. Po vienuolikos metų, jau gruodžio 31d. (magiškas skaičių apsivertimas),14.45 val. gimė dukrytė Raminta. Tada gimdyme dalyvavo ir vyras. Andriui atiteko vyresniojo brolio vaidmuo, todėl tarp vaikų išlikęs tvirtas dvasinis ryšys. Džiaugiamės su vyru, kad vaikams svarbi šeima, tradicijos, kad noriai grįžta į namus, dalijasi savo džiaugsmais, išgyvenimais“, – pasakojo pašnekovė.
Moteris augina dvi atžalas, kurių gyvenimuose netrūksta muzikos. Pasak jos, ji stengiasi nesikišti į vaikų gyvenimus ir visuomet juos palaiko: „Išsakome savo nuomonę, o pasirinkimus paliekame jiems. Aš net nuvažiavusi į svečius stengiuosi būti viešnia, ir jiems tą patį sakau, kad atvažiavę pas mus, jie pailsėtų. Bet žinote, gyvename kaime, be nuostabaus kraštovaizdžio ir šalia tyvuliuojančio ežero, ir žolės pjovimas, ir daržo ravėjimas... Jie su entuziazmu kimba į visus darbus.“
Daugelis gerbėjų Andrių pamilę ne tik dėl jo dainų ar balso tembro, tačiau publiką jis paperka ir nuoširdumu. Pasiteiravus, koks sūnus yra nulipęs nuo scenos, Rita džiaugėsi, kad jis – nuostabus vyras ir sūnus.
„Andrius yra jautrus žmogus. Visada dėmesingai reaguoja į visas iškylančias problemas. Iš vaikų, tiek iš Andriaus, tiek iš Ramintos, jų šeimų, visada sulaukiame palaikymo. O kur dar smagūs dalykai: pasibuvimai, išvykos, koncertai“, – atviravo pašnekovė.
Muzika – gyvenimo palydovė
Nuo akordeono namuose iki didžiųjų scenų – tokį kelią nuėjo dainininkas Andrius Rimiškis. Jo mama prisimena, kad muzika sūnų lydėjo nuo pat mažens, o šiandien, žvelgdama į suaugusį sūnų, mylintį tėtį ir žinomą atlikėją, sako viena: kiekvienas gyvenimo etapas – tai dovana.
„Nuo mažų dienų Andrius domėjosi muzika. Namuose buvo akordeonas, tai jis grodavo jį ar senelio armoniką nusitvėręs. Mokėsi muzikos mokykloje groti akordeonu, klavišiniais instrumentais. Kai jaunimo tarpe labai išpopuliarėjo gitara, tai ten, kur reikėdavo muzikinio akcento, Andrius mielai dalyvaudavo.
Su muzikos mokytoju koncertuodavo, turėjo savo klausytoją. Būdamas abiturientas kartu su savo sesute Raminta, būsima pirmoke, Rugsėjo pirmosios šventėje dainavo Vytauto Kernagio dainą „Mažas moksleivis“. Buvo įspūdinga.
Vėliau ir Raminta pradėjo groti gitara, kurti žodžius ir melodijas savo dainoms. Kartu su Andriumi įrašė keletą dainų. Dažnas sako, kad, kai jie kartu dainuoja, skamba sielos melodija. Taip Andriaus muzikinė kelionė tęsiasi ir šiandien, tik didesniu mastu, didelėse scenose, nuo to laiko, kai prieš 20 metų dalyvavo projekte „Kelias į žvaigždes“, – džiaugėsi mama.
Šiandien Andriui – 38-eri. Kaip sako jo mama, „laikas labai greitai užaugo“. Anot jos, ryšys su sūnumi per šiuos metus pasikeitė – tapo brandesnis, ramesnis.
„Andrius tapo tėčiu, mes seneliais. Bet visas tuščias ertmes užpildo nuostabios anūkės. Todėl drąsiai galiu sakyti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis yra dovana, mūsų gyvenimo istorija, ir tikrai verta ją nugyventi“, – baigdama pokalbį sakė Rita.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
