Būtent čia į pagalbą skuba puikiai socialiniuose tinkluose žinoma 4 vaikų mama Rasa Stasionienė, kuri vos prieš kelias dienas paskelbė iššūkį, pavadinimu „#2savaitessustasioniene“. Jo tikslas – 2 savaites sveikai ir dažnai maitintis bei imti ir vėl judėti, o geriausia – bėgioti. Taip pat Rasa skatina pamiršti cukrų ir miltus, o vietoje to rinktis kur kas sveikesnius užkandžius.
Interviu su naujienų portalu tv3.lt metu Rasa atvirai papasakojo, kaip kilo iššūkio idėja, kodėl pati nusprendė to imtis, bei atskleidė savo kasdienę rutiną, dėl kurios pavyksta išlaikyti puikias kūno linijas.
Kaip kilo mintis paskelbti tokį iššūkį?
Pati idėja viduje ruseno jau kurį laiką. Iš moterų ir merginų, kurios mane seka „Instagram“, nuolat gaunu žinučių ar komplimentų dėl figūros. Todėl tiesiog vietoje to, kad kiekvienai atsakinėčiau atskirai, ar dėkočiau už komplimentus, pagalvojau – o kodėl gi drauge nepadarius kažkokio iššūkio? Ir tiesiog taip kilo šis mano „#2savaitessustasioniene“ iššūkis.
Ar atsirado daug norinčių jungtis?
Nuo pat tos akimirkos, kai apie idėją paskelbiau viešai, gavau tiek žinučių iš moterų, kurios džiaugėsi galėdamos dalyvauti ir prisijungti, kad nuoširdžiai nesitikėjau! Jei būčiau žinojusi, kiek daug moterų susidomės šia idėja, būčiau ruošusis minimum prieš savaitę (šypsosi).
Ar pati kada nors esate laikiusios kažkokio panašaus iššūkio?
Iš principo, tai, ką skelbiu šiame iššūkyje, yra mano pačios kasdienė mityba. Tik šitaip gyvenant nuolat, vis tiek atsiranda kažkokio maisto ar gėrimų, kurie tą auksinę mitybą iškraipo. Aš vadovaujuosi tuo, kad jei bent 80% gyvenime maitiniesi teisingai ir subalansuotai, tie likę 20% didelės žalos nepadarys.
Kokios pagrindinės šio iššūkio taisyklės?
Prieš kalbant apie taisykles, norėčiau atkreipti dėmesį į tikslą. Tikslas yra parodyti moterims, kad sveikas maistas gali būti skanus. Kad be cukraus ir miltų, mes turime begalę puikių patiekalų. O prie viso to, gauname gražų kūną, bei energijos kupiną savijautą. Ir kad po šių 2 savaičių daug moterų išliktų panašiame sveiko gyvenimo režime.
2 savaites gyvenime visiškai be cukraus, ar miltų. Skaitome sudėtį ir nevartojame produktų, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus, atsisakome visu bandelių, pyragėlių ir t.t.. Valgome reguliariai, sočiai, bet sveiką, gryną maistą.
Būtinas ir judėjimas, kad kūnas įprastų daugiau laiko judėti, o ne gulėti ant sofos ir kaupti riebalą. Kadangi gyvename neramiais laikais, rekomenduoju išeiti valandai laiko į lauką, bet tai daryti saugiai, po vieną, miške, ar panašiai atokiose vietose.
Viena iš iššūkio taisyklių – valgyti 5 kartus per dieną. Gal galėtumėte pasidalinti, kaip, pavyzdžiui, atrodo pilnas jūsų visos dienos meniu?
Žinoma, tai yra labai paprasta! Tačiau normaliomis gyvenimo sąlygomis, aš, kaip ir dauguma iš mūsų, dažnai valgau restoranuose, kavinėse, renkuosi dienos pietus. Toks valgymo būdas nereiškia, kad turi nuolat gaminti. Gaminant patiems, aišku, pasiekiamas aukščiausias rezultatas, nes puikiai žinai, kokius produktus naudoji. Tačiau tarkime kavinėse, aš visada prašau, kad ant salotų ar mėsos nepiltų padažų. Renkuosi kiek galima grynesnius patiekalus.
Dabar pusryčiams valgyčiau pilno grūdo kruopų košę, dažniausiai avižų, paskaninta šaukštu riešutų sviestu ir bananu. Užkandžiui – 2 virti kiaušiniai su avokadu ir agurku. Pietums – lašiša, kepta orkaiteje, su daržovių salotomis (agurkai, pomidorai, avokadas, poras, česnakų laiškai, žirnių ankštys, mielių dribsniai). Kadangi pati lašiša yra riebi, papildomai aliejaus nepilu.
Jei po pietų labai užsinoriu kažko saldaus, ant ryžių trapučio užsitepu 100 proc. anakardžių riešutų sviesto, pasidarau arbatos. Antras užkandis – obuolys, pusė saujos riešutų. Vakarienei renkuosi panašų maistą, kaip ir pietums, tik mažesnę porciją. Gali būt kalakutiena, vištiena, jautiena su daržovėmis. O visai vakare, jei dar labai norisi, suvalgau jogurto ar varškės. Ir geriu daug vandens.
Kaip dar šiuo iššūkio metu siūlytumėte sveikai pasilepinti, kai norisi kažko saldaus?
Cukrus organizme yra priklausomybė, ir, deja stipri. Tai yra įrodyta moksliškai, be to, tyrimai rodo, kad moterims cukraus norisi labiau, nes jų hormoniniai pokyčiai organizme yra labiau kintantys. Dar cukrus vadinamas „laimės hormonu“. Cukrus mums suteikia staigų energijos šuolį, bet jis labai staigiai ir krenta, ko pasekoje, prisivalgę saldumynų, po valandos jaučiamės lyg „norėtume prigulti ant sofytės“, ar pasedėti nieko neveikiant, todėl greitai pakilusi energija greitai ir dingsta.
Dėl šios priežastis žmogui, įpratusiam cukraus vartoti nuolat ir didesniais kiekiais, pradžia be cukraus gali būti sunki. Gali net skaudėti galvą, nes kūnas jo reikalaus. Cukrus, kaip ir kiekviena priklausomybė, turi šalutinius efektus, kada organizmas „pradeda valytis“. Nuo senų laikų, žmogaus kūnas nėra pripratęs gauti tiek angliavandenių ir cukraus, kiek jo siūlo dabartinė pramonė. Jo dedama visur – pradedant duona, baigiant žalia pramonine mėsa, kad jos skonis būtų geresnis. Todėl kam papildomai vartoti cukrų? Atsisakykite.
Sveika, saldi alternatyva, galėtų būti mano ankščiau minėtas riešutų sviestas, saldūs vaisiai, uogos. Tik jų visų reikėtų vartoti minimaliai.
Ar pati renkatės tik bėgimą, greitą prasiėjimą, ar mėgstate ir treniruotes namuose?
Sportuoti pradėjau susilaukusi pirmo vaiko. Bandžiau įvairias treniruotes, kol atradau save. Galiu pasakyti viena – kai tikslas yra numesti svorio, visada tikslingiausia sportuoti aktyviai, rinktis vadinamas cardio treniruotes. Dabar aš 3 kartus sportuoju su treneriu, kuris miksuoja jėgos ir ištvermės treniruotes. Jis turi didelį žinių bagažą ne tik ties raumenų auginimu, bet ir sveikatos klausimais.
Tačiau šiuo metu, kai niekas nedirba, o orai šyla, prisiminiau tobulą treniruotę – bėgimą. Juk tai nieko nekainuoja, gali treniruotis visur. Kadangi dabar esu nesportavusi ilgą laiką, pratinu savo kūną po truputį sugrįžti į ritmą. Šiandien aš nebėgu, o greitai einu. Su savo iššūkio dalyvėmis viskuo, nuo pačio pirmo žingsnio, dalinuosi pati (šypsosi).
Ne paslaptis, kad esate 4 vaikų mama, jūsų figūros linkių tikrai galėtų pavydėti daugelis – kaip išlaikote tokias formas?
Galiu pasakyti, kad nėštumas – ne kliūtis gražiai atrodyti, tik reikia stengtis. Aš manau, kad norint gyvenime turėti kažką kokybiško, reikia daug dirbti. Ir nekalbu apie karjerą – kalbu apie santykius, darnią šeimą, ryšį su vaikais. Taip pat ir apie išvaizdą.
Taip, kai tau – 23-eji, gali kiaurą parą valgyti mėsainius, traškučius, gerti colą, ir atrodysi „wow“. Pati tokia buvau. Bet ilgainiui, dėl nėštumų, hormonų pokyčių, ir netgi tos neteisingos mitybos jaunystėje, organizmas prikaupia skysčių. O tada jau reikia pradėti dirbti su savimi. Patikėkite, aš jau labai ilgai stebiu įvairias treneres, to tobulo kūno savininkes, ir galiu pasakyti viena – jos visos dėl to labai daug dirba. Ir ne 2 savaites, o nuolat. Aš – ne išimtis, maistą prisižiūriu nuolat. Sportuoju taip pat. Tiesa, dabar buvo laikotarpis, kai kelis mėnesius nesportavau, todėl labai noriu grįžti į ritmą. Mano pačios projektas ir jo dalyvės mane labai motyvuoja.
Ar esate anksčiau laikiusis dietos?
Ne, tai – visiškai ne man. Esu bandžiusi kartą per savaitę daryti vadinamas iškrovos dienas, bet nepasiteisino. Tai, ką aš siūlau dabar, nėra dieta. Visiškai nejaučiame alkio, valgome ganėtinai daug, tik sveikai.
Ar apskritai esate iš tų, kurioms svorį numesti ir palaikyti yra paprasta, ar visuomet reikia dėl to nemažai pasistengti?
Esu dėkinga genams, visada buvau labai liekna. Tačiau po keturių nėštumų, kurie ėjo kelių metu skirtumu, tikrai turiu stengtis. O ypač po ketvirto.
Jei ne paslaptis, koks jūsų ūgis ir svoris?
Ūgis – 168 cm, o šiuo metu sveriu 55-54 kg.
Kiek svorio dar norėtumėte numesti?
Viskas sukasi ne apie svorį. Yra atvejų, kai riebalai nukrinta ir užauga šiek tiek raumenų – rezultate svorio kritimas nėra didelis, bet veidrodyje vaizdas puikus. Aš norėčiau sverti tiek, kiek kažkada prieš nėštumus – 50-52 kilogramus. Bet, visų pirma, noriu, kad pati sau patikčiau veidrodyje, o tik po to jau skaičiai svarstyklėse (šypsosi).
