Iš uostamiesčio kilusi mergina vis dar su ašaromis akyse prisimena ilgus metus jos gyvenimą kamavusius įvykius. „Viskas prasidėjo, kai man buvo 13 metų. Susirgau anoreksija net pati nežinodama apie tai. Niekuomet nebuvau užgauliojama ar gavusi kokių tai komentarų apie savo svorį. Nebuvau nei liekna nei apkūni, buvau normali mergaitė, kaip ir priimtina būti 13 metų merginai. Tuometinis svoris buvo apie 55 kg, bet tai buvo visiškai normalus svoris augančiam vaikui“, – sakė Kamilė.
Svėrė vos 34 kilogramus
Pasak jaunos merginos, anoreksija iš lėto užvaldė ne tik jos kūną, bet ir mintis: „Istorija prasidėjo tada, kai nusprendė man operuoti tonziles. Po operacijos valgiau tik skystą maistą, mažo kaloringumo, dėl to svoris pradėjo kristi savaime, o tai pastebėję kiti sakė, kad atrodau labai gražiai. Nors tuo metu to nesureikšminau, kažkas mintyse vis knibždėjo, kad reikia mesti svorį“, – prisiminimais dalijosi ji.
Begyjant žaizdoms gerklėje, bet koks valgymas Kamilei kėlė nežmoniškus skausmus, tad ji nusprendė riboti maisto kiekį. „Įgavau maisto baimę“, – sakė ji.
Operacija pakeitė Kamilės valgymo įpročius – ji nustojo valgyti riebų maistą, vengė lankytis restoranuose ar kavinėse. „Būdavo etapas, kai maistą tiesiog išmesdavau niekam nematant“, – prisiminė K. Meškauskaitė.
Pačiu blogiausiu gyvenimo etapu Kamilė svėrė vos 34 kg, jos ūgis buvo 160 cm.
Pastebėjo tėvai
Akyse nykstančią dukrą matė ir jos tėvai, kurie nusprendė imtis permainų. „Tėvams buvo labai skaudo, o ypač – mamai. Patys pirmieji tai pastebėjo mano artimieji, susirūpino mano sveikata, kadangi buvau labai niūri, depresuota, nenorėjau niekur eiti, valgyti“, – sakė mergina, tvirtinusi, jog be mamos pastangų nebūtų sugebėjusi išsikapstyti iš šios problemos.
„Nors visi matė, kad sergu, aš to nepripažinau. Lankiausi pas psichologus, tačiau tuo metu Lietuvoje nebuvo pagalbos tokiomis ligomis sergantiems žmonėms. Buvo žmonių, kurie laikė mane eiline beprote, tačiau suradau psichologę, su kuria galėjau kalbėtis apie viską. Tik su ja jaučiausi saugi“, – pasakojo K. Meškauskaitė.
Pasak Kamilės, jai labai trūko supratimo iš specialistų pusės: „Atrodydavo, kad darbuotojams tu tiesiog nerūpi. Dažnai mane kaltindavo melu, kad valgiau, klausdavo, kodėl nepriaugu svorio. Jiems nerūpėjo, kaip aš jaučiuosi ir kokia mano psichologinė būsena“, – su liūdesiu praeities etapą komentuoja daili mergina.
Iš vienos ligoninės į kitą siųsta mergina ramybę surado Klaipėdos vaikų ligoninėje. „Turėjau nuostabią gydytoją, kuri man buvo tarsi antra mama ir padėjo suprasti, kad reikia valgyti ir į maistą žiūrėti kaip į draugą“, – šyptelėjo ji.
Eating whatever I want VS obsessed with healthy lifestyle. You choose
