Iš moters banko sąskaitos vagišiai išsiurbė tris tūkstančius eurų. Tačiau tai palyginti niekis su keturiasdešimčia tūkstančių eurų, kuriuos sukčiai dar praėjusių metų gale išviliojo iš 54-erių moters, patikėjusios lengvomis investicijomis internete.
Tris vaikus auginanti Vilnietė Mariana pirmą kartą gyvenime pateko į sukčių pinkles visai to nesitikėdama. Kaip įprastai, parduodama, ar pirkdama prekes internete.
„Aš pardavinėjau čiužinį per skelbiu.lt portalą ir tą pačią dieną su manimi susisiekė moteris iš Utenos, neva. Ir sako, noriu pirkti. Paklausė, ar yra kokių defektų. Žodžiu, bendrauja, kaip normalus, potencialus pirkėjas. Ir tada vakarop man atsiuntė nuorodą į „Omniva“ tinklapį, kur turėjau užpildyti duomenis, įvesti savo kortelės numerį. Ir neva tokiu būdu aš per „Omniva“ gaučiau tuos pinigus“, – pasakoja vilnietė Mariana.
Neva tuomet kurjeriai atvažiuotų į moters namus ir pasiimtų siuntą. Sukčiaujanti pirkėja dar pareiškė, kad jos vyras yra siuntų įmonės verslo klientas, o jiems esą egzistuoja tokia paslauga. Todėl Marija ir įvedė savo banko duomenis sukčių sukurtame netikrame puslapyje.
„O paskui man išmetė dar kartelį patvirtinti savo tapatybę. Ir ją reikėjo patvirtinti įvedant mobilaus parašo kodą. Ir aš įvedžiau tą pin kodą. Ir tokiu būdu sukčiai prisijungė prie mano sąskaitos. – Kiek pinigų praradote? – 3200 eurų“, – sako Mariana.
Mariana teigia patyrusi šoką, skambino į banką, policijai, tačiau, anot banko atstovų, gautus pinigus sukčiai greitai pavertė kriptovaliuta. Todėl, kur jie nutekėjo ir kas už to slepiasi, dabar jau sunkiai įmanoma nustatyti. Apie dažnas apgavystes internete kalba ir banko atstovai.
„Pasitaiko apgavysčių internete. Perkant, parduodant daiktus. Gerai žinomose skelbimų portaluose žmonės parduoda savo daiktus, turtą ir gauna tam tikrą imituojantį pranešimą apie norimą pirkimą“, – teigia „Luminor“ sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Praėjusių metų statistika labai iškalbinga ir liūdna, iš mūsų tautiečių išviliota 12 milijonų eurų. Per milijoną eurų daugiau nei buvo užpraėjusiais metais. Sukčiai naudoja įvairias schemas, tačiau pagrindinė ir išgręžianti daugiausiai pinigų yra ši.
„Yra viena schema, kuri yra lyderė tarp visų. Tai yra būtent vadinamas fishingas. Tai yra duomenų išviliojimas. Paprastai siunčiamas SMS žinute. Su aktyvia nuoroda, apsimetant banku. Finansų institucija. Ir tada žmogus kviečiamas spausti linką, suvesti duomenis savo“, – aiškina L. Sadeckas.
Išviliotos sumos siekia nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų. Veikiant ne viena kartą, o sukuriant visą sukčiavimo schemą – daugkartinę. Pavyzdžiui, įtikinant žmogų neva investuoti.
„Sukčiavimas prasideda su dating scamu. Per susipažinimo programėles susipažįsta asmenys. Iš ten paprašo, kad asmenys persiųstų pinigų, kad tariamai atvažiuotų tas žmogus ir panašiai. Tada pasiūlo investuoti. Ir dar trečias, kai tariamai asmuo supranta, kad yra apgautas, prisistato asmenys, kurie apsimeta ar tai advokatais, ar teisėsaugos institucijos atstovais“, – kalba Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis.
Šiais metais pranešta apie panašų sukčių atvejį Vilniuje, kai iš investicijomis patikėjusios 54-erių vilnietės sukčiai išviliojo net 38 tūkstančius eurų.
Na, o vilnietė Mariana sako, kad susigrąžinti išviliotus pinigus nesitiki, tačiau pamoką išmoko.
„Aš manau, kad padėtų apsisaugoti toks šiek tiek sustojimas. Ten, kur vyksta kažkokios piniginės operacijos, tuo metu nedaryti nieko kito. Nes aš tuo metu dariau valgyti, migdžiau savo kūdikį, buvau veiksme. Ir vedžiau telefone tuos duomenis, tai, matyt, jeigu užtaikyčiau laisvesnę akimirką, gal tai buvo padėję“, – sako Mariana.
Banko atstovai sako, kad svarbiausia įtarus sukčiavimą kuo greičiau kreiptis į savo banką ir užblokuoti duomenis. Greita reakcija čia ypač svarbu.
„Kaip greitai suspėja pranešti pats klientas pačiam bankui, teisėsaugai. Pats susigrąžinimas gali būti dviems būdais. Vienas būdas iš banko pusės, kuris visuomet yra vykdomas, siekiama padėti susigrąžinti tas lėšas, jeigu tai įvyko. Ir visuomet rekomenduojam klientams pranešti teisėsaugai“, – tvirtina L. Sadeckas.
Statistika skelbia, kad kas šeštas žmogus Lietuvoje yra susidūręs su sukčiavimu. Finansų institucijos džiaugiasi, kad per 40 procentų išviliotos sumos, jos savininkui pavyksta sugrąžinti.
