Nekalta pramoga atrodęs veipinimas, kitaip sakant tabako su neaiškiomis priemaišomis garinimas, paaugliui, pavadinkime jį Kęstučiu, greitai tapo rimta bėda. Norėjusi likti anonime, Kęstučio mama sutiko papasakoti, į kokią duobę įkrito jos sūnus.
„Vaikas nekontroliuojamas, agresija prasideda, mušimaisi, daužymaisi visokie. Jis kaip žvėriukas pasidaro“, – pasakoja motina.
Pagalbos dėl sūnaus mama ieškojo ir mokykloje, ir pas vaikų teisių specialistus, ir pas psichologus.
„Gavau vienintelį dalyką, kad aš labai bloga mama, blogai auklėju vaiką“, – tikina moteris.
Pas psichologą mama vedė ir sūnų.
„Buvo pasakymas, jeigu jisai neina į kalbas, nu, tai kaip aš jį prakalbinsiu. Palaukit, tai jūsų darbas psichologų, kaip prakalbinti tą vaiką. Pagalba sunkiai gaunama vaikams, užtat tie vaikai kaip lapai ir krenta“, – sako paauglio mama.
Vis daugiau apsinuodijusių – nepilnamečiai
Ir tie kritimai labai skaudūs – vien šiemet Marijampolėje, kaip įtariama, nuo kvaišalų mirė septyniolikmetis, Vilniuje – vos dvylika klasių baigusi devyniolikmetė. Laimei, dažniau medikams pavyksta išgelbėti perdozavusius vaikus. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės reanimacijoje per metus patenka apie porą šimtų apsinuodijusių narkotikais ir alkoholiu vaikų.
„Prasideda tarp vienuoliktų ir dvyliktų gyvenimo metų. Dažnai jie atvyksta be sąmonės, tai reiškia, kad jie nesuvokia, nei kas jie yra, nei kur jie yra, nei kas dabar vyksta“, – teigia VMKL Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja.
Pernai į šalies gydymo įstaigas vaikai ir paaugliai, apsinuodiję narkotikais pateko 133 kartus. Kai kurie vaikai į medikų rankas patenka ne kartą. Gydytoja sako, kad ištraukus vaiką iš komos, nėra kur jo perkelti – stacionarinių vietų, paprastai sakant, lovų, šalyje nedaug. Paradoksas, net ir vilniečiams tenka važiuoti į kitus miestus.
„Dažniausiai iš mūsų skyriaus išvažiuoja į Kauno stacionarą prie priklausomybės ligų centro, ir būna taip, kad pas juos yra viskas užimta, tai mes stengiamės tuos vaikus pas save laikyti truputį ilgiau, kad jie tiesiogiai iš vieno stacionaro važiuotų į kitą, nes tas tarpas be jokios vietos su apribojimais, jis būna dažniausiai išnaudojamas sekančiam apsisvaiginimui“, – sako V. Žukovskaja.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas iš viso nežinojo, kad sostinėje nėra specializuotos vietos guldyti nuo narkotikų priklausomus vaikus.
„Ko gero, Priklausomybės ligų centrai su ministerija gali tartis tiesiogiai apie paslaugas gydymo“, – sako Alkoholio, tabako kontrolės departamento atstovė Aušra Želvienė.
Tėvai nenori palikti vaikų
„Su valstybinėm institucijom visai tragedija. Tokios stacionarios pagalbos, deja, kad žmogus galėtų drąsiai kreiptis, mes Lietuvoje neturime, drįstu sakyt. Lauki, kol jiems bus kritinė situacija, kada galės priglausti ar Vasaros gatvė, ar Parko gatvė Naujoj Vilnioj, tokie niekieno žmonės, mes juos vadiname“, – sako bendruomenės „Aš esu“ vadovas Kun. Kęstutis Dvareckas.
Kunigas K. Dvareckas, kažkada pats kovojęs su savo priklausomybėmis, dabar yra subūręs bendruomenę ir padeda suaugusiems narkomanams ir alkoholikams, tačiau patarimo, kur rasti pagalbos, į jį kreipiasi ir tėvai. Apie atnaujintą centrą Vilniuje jis kalba su nusivylimu.
„Mes labai norėjome, kad atsirastų paaugliams, nes nelabai turim, kur nukreipt, bet ir dabar ten nekreipiam“, – teigia kun. K. Dvareckas.
Per kiek daugiau nei pusmetį atnaujintame skyriuje dienos stacionare lankėsi apie 30 vaikų ir paauglių.
„Nieks iš tų dalyvių ilgai neužsibūna, dėl to kartais, turbūt ir dėl to, pradedama toleruoti toks drąsesnis medikamentinis gydymas, kas priklausomybės atveju, nu, yra bent jau diskutuotina“, – sako K. Dvareckas.
Tėvai, anot kunigo, apie savo patirtis šiame skyriuje pasakoti nenori. Bet kunigui pasipasakoja – kartais jie net palikti savo vaikų ten nesutinka.
„Jeigu ten matai neblaivius paauglius, kurie galbūt išmokys tavo vaiką papildomų, čia kaip į kalėjimą, išmokys dar papildomų būdų, kaip slėpt savo ligą, tai imi ir suabejoji“, – pasakoja kunigas.
Priklausomybių ligų centro atstovė žada, kad stacionarios lovos vaikams ir paaugliams Vilniuje atsiras gruodį.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
Tai atsakomybė.
Tėvai numeta vaikus mokyklai it kitoms įstaigoms, o patys kiek prisideda prie auklėjimo?
Tik nori išmokų, lengvatų ir gyventi be rūpesčių taip pasirodo nėra.
Taip tėvai kalti už savo vaikus nes tai jų veidrodis
