Kokios nuotaikos lydi rinktinę, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo krepšininkas Jonas Valančiūnas. Aukštaūgis yra rinktinės senbuvis ir vienas komandos lyderių.
Jis jau mače su Venesuela buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas, pelnęs 20 taškų.
Kas nutiko, kad kai kurie jūsų kolegos per rungtynes su Venesuela, anot jūsų trenerių, buvo perbalę?
Buvo gal šiek tiek perbalę, vis tiek – pirmos varžybos, jaudulys. Venesuela tikrai kabinosi į atlapus, gerai žaidė, tai buvo dėl ko perbalti.
Bet jūs išlikote ramus, visą komandą tempėte į priekį, tai kas jūsų kolegom? Ar čia tas startinis jaudulys ar gal dar kažkas?
Aš nemanau, kad čia kažkas kažką tempė, žaidėme kaip komanda. Čia nėra individualus sportas, čia yra komandinis žaidimas, tai reikia kiekvieno žaidėjo – nuo pirmo iki dvylikto.
O ką po rungtynių jums sakė treneris rūbinėje? Turbūt vis tiek kažką pasakė, vien jau per pertraukėlę girdėjome tokių spalvingų frazių.
Įdomios tos spalvingos frazės. Vis tiek yra emocija, vidury varžybų gali pasakyti daug ką. Visi nori, visi stengiasi, visi bando – tiek treneriai, tiek žaidėjai. Čia labai sunku vertinti. Taip, mes galime ir geriau žaisti, tikrai nebuvo mūsų geriausios varžybos. Aš manau, kad turime iš ko pasimokyti, o varžybos laimėtos, tai viskas padaryta taip, kaip turėjo būti, bet tikrai dar turime ką pasimokyti prieš kitas varžybas.
Kaip jums sekasi žaisti kartu su Domantu Saboniu? Nes kiekvienas Lietuvoje yra krepšinio ekspertas ir kiekvienas tikina kaip turi būti, kaip turite žaisti. Kaip jums pačiam einasi žaisti kartu?
Tai ekspertų yra daug ir jų bus dar ne vienas. Gerai sekasi. Čia mūsų ir jėga, kad mes galime žaisti ir po vieną, ir galime žaisti kartu. Prieš aukštesnius gynėjus, prieš aukštesnę priekinę liniją mes tikrai galime žaisti kartu, prieš žaidėjus, labiau išsidėsčiusius prie tritaškio linijos, galime vienas su kitu pasikeisti ir daugiau vietos baudos aikštelėje. Yra visokių strategijų, visokių gerų, blogų pusių, bet tikrai sekasi neblogai.
Prieš Venesuelą jau laimėta, dabar laukia rungtynės prieš Pietų Korėją. Ką jūs manote apie šią komandą? Atrodo, kad ir Venesuela nebuvo ypatingai stipri, bet vis tiek nebuvo taip paprasta laimėti.
Nenuvertiname nei vieno varžovo. Labai sunku nuskautinti. Manau, kad tikrai pajėgi komanda, žais ne mažiau pajėgiai nei Venesuela ir tikrai turime būti pasiruošę, nenuvertinę.
O kaip su Luka Dončičium? Gal jau turite kokių priešnuodžių pasiruošę jam?
Dar pradžiai reikia nueiti iki L. Dončičiaus. Neaplenkinėkim kitų varžovų, pradžiai padarykime darbą iki galo, o kai jau ateis, jeigu ateis, tada ir bandysim. Aišku, trenerių štabas ruošiasi prieš kiekvienas varžybas. Mes dabar turime Pietų Korėją, po to bus kiti varžovai.
O kokia atmosfera pačioje rinktinėje? Prieš keletą dienų kalbėjome su jūsų kolega Mindaugu Kuzminsku ir jis sakė, kad yra kelios žvaigždės, o kiti šviesuliukai. Tai kaip ten yra su tomis žvaigždėmis ir tais šviesuliukais?
Žvaigždės būna danguje. Nežinau, ką jis galvoja, bet sakau, čia yra komandinis sportas, čia nėra individualus sportas. Reikalingas kiekvienas žaidėjas ir ką jis gali duoti komandai, gali nulemti, laimėsime mes, ar nelaimėsime. Visi dvylika žaidėjų yra svarbūs ir reikia kiekvieno žaidėjo indėlio.
Tai kaip jaučia jūsų širdis – grįšit iš olimpiados su medaliais?
Pirma nueikim į olimpiadą ir tada kalbėsime apie medalius ir visą kitą. Dabar turime darbą čia padaryti, aš labai nemėgstu užbėgti įvykiams už akių. Aišku, pozityvios mintys yra gerai, bet yra tikrai nemažai darbo, nes tie patys lenkai labai stiprūs, nekalbu apie slovėnus. Tai tikrai nemažai darbo dar reikia padaryti. Viskas įmanoma, bet dirbame kantriai, tyliai ir padarome.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
