Maža to, sveikatos sektorius išlieka sritimi, kurioje žmonės ne tik dažniausiai duoda kyšį, bet ir sulaukia spaudimo tai daryti. O didžiausi kyšiai – už operacijas ligoninėse, čia sumos siekia iki 500 eurų. Gyventojai nurodo, kad pinigų prašoma ir už artimųjų slaugą.
Dar visai neseniai kyšininkavimo skandalas supurtė Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Būtent ten kyšiai už operacijas ir kitas medicinines paslaugas, pasak pareigūnų, svyruodavo nuo 100 iki 400 eurų. Ligoninės vadovas ir keturi medikai įtariami iš pacientų ir ėmę kyšius, ir jų reikalavę.
Tiesa, neretas pripažįsta, kad kyšį medikams duoda iš įpročio, nori atsilyginti:
„Kažkada teko duoti, tai yra medikams dažniausiai duodi už geresnę priežiūrą, kad geriau pažiūrėtų. – Kiek davėte? – Nesakysiu, tai yra paslaptis.“
„Sako – netepsi, nevažiuosi. Taip ir yra.“
„Taip, siūliau, na, nežinau, mama paprašė, kad greičiau jai padarytų ten ginekologinę operaciją.“
„Gyvenime niekada nedaviau ir neduosiu, nėra už ką – gauna algą taip, kaip aš pensiją.“
„Čia tik žmonės kalba, kad niekas neduoda, aš, kai nuvažiavau, tai visi tie senukai suėję rankose laiko, neša ir duoda.“
„Ne tiek reikalauja, kaip jau yra įgimta mūsų kraujyje.“
„Yra didelė korupcija – visur. Ir politikoje – visur.“
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ atskleidžia, kad kyšiai Lietuvoje dar giliai įsišakniję. Pernai kas dešimtas gyventojas davė kyšį, o kas penktas teigia, kad jį duotų, jei tai padėtų išspręsti problemas. Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos, sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai susiduria ir su kyšio prievartavimu.
„Didžiausi kyšiai yra už operacijas ligoninėse, kyšių suma yra dažniausiai iki 500 eurų. Matome, kad metai iš metų tie rodikliai išlieka tokie patys. Ir slauga, pacientai nurodė, kad iš jų buvo reikalaujama kyšio“, – teigia Strateginės analizės skyriaus vadovė Margarita Švedkauskienė.
Maža to, korupcija gaji ir savivaldybių socialinių paslaugų skyriuose. Norint patekti į globos namus, žmonėms dažnai tenka laukti didžiulėse eilėse, o kad eilė sutrumpėtų – neretai prašoma ir kyšių.
„Tai šitos eilės dažnai yra formuojamos ne iki galo aišku kaip. Ne iki galo aišku, kokiu eiliškumu yra asmenims siūlomi vieni ar kiti globos namai ir panašūs dalykai“, – sako direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė tikina, kad koronaviruso pandemija, didžiulės pacientų eilės tik dar labiau pagilino sveikatos sistemos problemas, kurios nesprendžiamos dešimtmečiais. O tai ir milžiniški medikų krūviai, stringanti E. sveikatos sistema ir pervargę šeimos gydytojai.
„Aš manau, kad čia niekas nesikeičia ir nesikeis. O tam, kad keistųsi reikia labai daug sutvarkyti problemų valstybiniu lygmeniu. Kol kas nei politikai, nei sveikatos apsaugos ministerija nėra linkusi to daryti“, – sako medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Lietuvos korupcijos tyrimas atskleidžia, kad gyventojų ir įmonių vadovų nuomone, labiausiai korumpuota ne tik sveikatos apsauga, teismai, Seimas, bet ir savivaldybės ar partijos. Kalbinti gyventojai tvirtina, kad kyšininkavimas gajus ir kitose srityse:
„Yra iš pažįstamų, kas policijoje yra davę, tikrai yra davę ir už vairavimą be teisių yra sumokėję, kad toliau galėtų važiuoti.“
„Ko gero, kur nekilnojamas turtas, kur žemių dalyba.“
„Man atrodo, kad seimūnai bus labiausiai korumpuoti.“
„Politikai – žemę turi, sklypų pastatę – visko turi.“
„Medicinoje, policijoje, teisėsaugoje – visur.“
Gyventojai ir valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijas. Labiausiai pablogėjo energetikos ministerijos vertinimas – 60 procentų įmonių vadovų mano, kad energetikos sektorių siekiama paveikti labiausiai.
„Aš galiu suprasti, kad esant tokioms kainoms ir tokiai situacijai energetikos rinkoje tas nepasitenkinimas yra pakankamai didelis – siečiau su šituo“, – komentuoja energetikos ministras Dainius Kreivys.
Skaidrumo siekiančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas tvirtina, kad korupcijos lygmuo šalyje mažėja. Tą rodo ir statistika – korupcijos suvokimo indekse Lietuva pakilo viena vieta ir užima 13 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių. O didžiausiu iššūkiu išlieka stambiosios korupcijos pažabojimas – politikos ir viešojo sektoriaus skaidrumas.
„Vis dar turime problemų viešuosiuose pirkimuose, viešųjų finansų paskirstyme. Dauguma gyventojų mano, kad sprendimai priiminėjami už uždarų durų ir stambūs interesai žymiai dažniau girdimi nei paprastų gyventojų lūkesčiai“, – teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
„Dėl korupcijos savivaldoje, be jokios abejonės, ji yra ir tai rodo STT atliekami tyrimai, kai vienas ar kitas korumpuotas asmuo išeina iš savivaldybių kabinetų“, – kalba Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.
O statistika byloja apie tai, kad nors pusė gyventojų žino, kur galima kreiptis norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių apklaustųjų nurodė, kad tai išvis darytų.
