kyšiai

Korupcija sostinės šiukšlių versle – teisėsauga įtaria, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro darbuotojai ėmė kyšius iš šiukšles tvarkančių įmonių už tai, kad jos į sąvartyną galėtų vežti atliekas nemokėdami mokesčių įmonei, o sumokėdami mažesnę kainą korumpuotiems darbuotojams. Darbuotojai vogdavo ir žmonių atvežtą išmesti metalą, o kyšių suma siekia apie 100 tūkstančių, be to, valstybei nesumokėta maždaug trečdalis milijono mokesčių.

Tyrime dėl Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) darbuotojų įvykdyto turto pasisavinimo ir galimos korupcijos sulaikyta 12 asmenų, jie įtariami iš viso pasisavinę per 1 mln. eurų, taip pat gavę daugiau kaip 100 tūkst. eurų kyšių.

50 tūkstančių eurų – tiek už garbės ir orumo įžeidimą Šiaulių Aušros muziejaus direktorius teismo prašo išieškoti iš koncertų organizatoriaus, jį viešai apkaltinusio reikalavus kyšio, kai šis Chaimo Frenkelio vilos kieme Šiauliuose organizavo žymių Lietuvos atlikėjų koncertus. Koncertų organizatorius sako, kad įstaigos vadovas jį šantažuodavo, prieš pat renginį pasiūlydavęs susimokėti, kitaip teigė neleisiąs organizuoti koncerto.

Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis klaipėdietis Eligijus Masiulis teigia skųsiantis Apeliacinio teismo sprendimą „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) byloje, kuriuo jam skirta 5 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmė, ir jau galvoja apie knygos rašymą. „Dar niekada nebuvau patekęs į tokią situaciją. Apeliacinio teismo sprendimą reikia vykdyti. Procesas Aukščiausiajame Teisme nebus greitas, todėl galutinio sprendimo reikės laukti valdiškuose namuose“, – „Vakarų ekspresui“ sakė E. Masiulis.

Kauno apygardos teismas pirmadienį skelbs nuosprendį buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko kyšininkavimo byloje. Jis kaltinamas, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. V. Šiliauskas visiškai pripažino savo kaltę.

Kyšių lyg abonentinio mokesčio reikalavusį buvusį Kauno savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską prokuroras nori 6-eriems metams patupdyti už grotų. Taip pat siūlo ne tik konfiskuoti kaip kyšį gautą ketvirtį milijono eurų, bet dar skirti ir baudą. Tačiau Šiliausko gynėjas tikina, kad tokia bausmė per griežta ir prašo apsiriboti tik bauda. „Prašiau teismo galutinai skirti laisvės atėmimą 6 metams ir 30 tūkstančių eurų baudą“, – sako prokuroras Valentinas Alekna.

Už kyšininkavimą baudžiamas tiek jį duodantis, tiek gavėjas – skiriamos baudos, areštas, laisvės atėmimas. O pacientų sveikatos kaina neteisėtai pasipelnyti siekę gydytojai netenka licencijų. Vis tik, pasirodo, neretai po nusikaltimo jie licencijas, leidžiančias gydyti žmones, gali susigrąžinti. Gyventojų apklausos rodo, kad kyšius duodančių gyventojų ir įmonių vadovų skaičius pastaruosius 3 metus išliko toks pats. Vis tik kyšininkaujančių valstybės tarnautojų sumažėjo dvigubai.

Lenkas, atvykęs į Lietuvą, siūlė estams net 100 tūkstančių eurų kyšį. Estijos valstybinei įmonei Kelmės rajone statant vėjo elektrines, vieno lenkų koncerno atstovas pasiūlė estams šimtą tūkstančių, kad daugiau nei 100 milijonų eurų vertės statybų projektus laimėtų būtent jo bendrovė. Estai pinigais nesusigundė ir pranešė Lietuvos teisėsaugai, o ši lenką pričiupo. Kyšį siūliusio ir dalį jo net davusio lenko prokuratūra dabar niekur neišleidžia iš Lietuvos.

Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas socialiniuose tinkluose pasidalino emocingu įrašu, kuriame lieja kritiką dėl šalies sveikatos sistemoje įsišaknijusios ir sunkiai išgyvendinamos korupcijos. Pasidalinęs šviežiu atveju, kai jam pačiam bandė įbrukti pinigus, medikas ragino atsikvošėti tiek gydytojus, tiek pačius pacientus, mat toks elgesys užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Kyšių sveikatos sektoriuje mažėja, bet sritis išlieka viena korumpuočiausių, rodo „Eurobarometro“ tyrimas. Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šįmet kyšį sveikatos sektoriuje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė davę 4 proc. gyventojų (pernai – 7 proc.). Tai yra penkis kartus mažiau nei 2013-aisiais, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų. Daugiau kaip pusė (53 proc.

Neseniai krepšinio visuomenę sukrėtė istorija, kurios epicentre atsidūrė ukrainiečių arbitras Mykola Ambrosovas. Jis teigė, kad Eurolygos teisėjai Iliasas Koromilas ir Borisas Ryžikas jam siūlė 10 tūkst. eurų kyšį, jog M. Ambrosovas padėtų Kazanės „Unics“ laimėti 2021 m. Europos taurės finalą. Į tai įsikišo pati Eurolyga, kuri pradėjo vidinį tyrimą. Netrukus Eurolygos teisėjų asociacija išplatino pranešimą, kuris gina I. Koromilą ir B. Ryžiką.

Už kyšius valstybinėje įmonėje „Regitra“ praktinį transporto priemonių vairavimo egzaminą siekę išlaikyti ir jiems talkinę asmenys nuteisti dėl prekybos poveikiu, penktadienį pranešė prokuratūra. Bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas šešiems nuteistiesiems skyrė nuo 4,8 iki 7,3 tūkst. eurų siekiančias baudas.

Buvusiam Kinijos komunistų partijos vadovui Hangdžou skirtas atidėtas mirties nuosprendis po to, kai jis buvo pripažintas kaltu paėmus kyšių, kurių bendra suma siekia 182 mln. juanių (23 mln. eurų), antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kova su korupcija laikoma vienu svarbiausių Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) prioritetų – vyriausybės duomenimis, ši medžioklė palietė daugiau kaip 1,5 mln. pareigūnų.

Kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra nurodęs, kad davė kyšį, rodė korupcijos žemėlapio tyrimas 2021 metais. Dauguma į klausimą, kas yra kyšis, pasakytų, kad pinigai. Ar kyšiu gali būti saldainių dėžutė arba namie iškeptas pyragas?  Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotienė sako, kad šis klausimas yra itin opus gydytojams. „Aš traktuočiau visus dovanojimus kaip kyšį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas buvusį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovą Narimantą Markevičių pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė jam galutinę 48 000 eurų baudą. Teismas, į paskirtą baudą įskaitęs nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nustatė galutinį baudos dydį – 47 900 eurų, kuriuos jis turės sumokėti per dvejus metus. Iš N. Markevičiaus taip pat bus konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 1900 eurų.

Teisėsauga trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame korupcija įtaria Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską ir vienos neįvardijamos statybų bendrovės vadovą. Apie ikiteisminį tyrimą BNS iš pradžių patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kiek vėliau pranešimą spaudai paskelbė Generalinė prokuratūra.

Korupcija Lietuvoje dar giliai įsišaknijusi – pernai kas dešimtas gyventojas nurodė davęs kyšį, o kas penktas teigia, kad duotų, jei tai padėtų išspręsti problemas. Korupcija užima ketvirtą vietą tarp Lietuvos gyventojams aktualiausių problemų – mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų. Maža to, sveikatos sektorius išlieka sritimi, kurioje žmonės ne tik dažniausiai duoda kyšį, bet ir sulaukia spaudimo tai daryti.

Lietuvos medicinos sistema – ne tokia jau skaidri, rodo korupcijos žemėlapis. Gyventojai vis dar linkę gydytojui tiesti vokelį su pinigais arba siūlyti dovanas. Portalo tv3.lt kalbinti medikai atskleidė, kokios sumos cirkuliuoja už uždarų durų ir kaip dažnai gydytojai pacientams kartoja, kad „atsidėkojimo“ nereikia. Tačiau šioje medaus statinėje yra ir šaukštas deguto – kai kurie medicinos darbuotojai kyšius ne tik ima, bet ir aptarnaudami pacientą, akivaizdžiai tikisi atpildo.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtoje byloje pripažino kalta gydytoją odontologę E. S. dėl kyšininkavimo, o jai kyšius mokėjusios trys pacientės pripažintos kaltomis dėl papirkimo. Teismas gydytojai skyrė 7 tūkst. Eur dydžio baudą, konfiskavo jos gautus kyšius ir atėmė teisę vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje, rašoma STT pranešime.

Kyšininkavimo skandalas Naujosios Vilnios poliklinikoje. Policija demaskavo medikus, už kyšius antivakseriams e-sveikatoje dariusius įrašus apie esą suleistą vakciną. Už vieną suklastotą įrašą medikai gaudavo iki 350 eurų. Naujosios Vilnios polikliniką purto kyšininkavimo skandalas. Teisėsaugininkai spalio 20 dieną gavo informacijos apie medikų per tarpininką galimai imamus kyšius.

Lietuvoje kas penktas žmogus prisipažįsta medikams duodantis kyšį valstybinėse ligoninėse ar klinikose. Medikų sąjūdis tikina, kad kyšininkavimo mastas yra dar didesnis nei skelbia tyrimai. Štai kai kurie TV3 žinių kalbinti pašnekovai vadovaujasi posakiu „netepsi – nevažiuosi“, o medikai, imdami kyšius, teisinasi per mažais atlyginimais. Realybė liūdna – pacientai kyšiams Lietuvoje kasmet išleidžia didžiules sumas – kelias dešimtis milijonų eurų.

Šiaulių prokurorai perduoda teismui didelio mąsto korupcijos bylą, kurioje viena farmacijos bendrovė ir jos darbuotojai yra kaltinami sistemingai papirkinėję gydytojus, kad šie savo pacientams įpirštų būtent šios bendrovės papildus. 80 gydytojų įvairiuose Lietuvos regionuose jau prisipažino gaudavę kyšius iš farmacininkų. Už vieną paveiktą pacientą medikai gaudavo nuo 15 iki maždaug 100 eurų.  200 tomų bylą Šiaulių prokurorai perduos teismui.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl sudarytų galimybių užsieniečiams fiktyviai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, nuosprendžiu kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino šešis asmenis.

Pakišti vokelį ar įteikti saldainių su brendžiu dėžutę? Tokie klausimai, deja, vis dar kyla šių dienų pacientams, minantiems ligoninių koridorius ar leidžiantiems dienas baltose palatose. Istorikai atskleidžia, kur slypi kyšių gydytojams šaknys, kodėl sovietmečiu tokios „dovanėlės“ prilygo vietos užleidimu močiutei viešajame transporte ir kokie buvo įkainiai, bei kuo medicinos sistema skyrėsi tarpukariu.

Įtarimų korupcija sulaukęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus neigia ėmęs arba davęs kam nors kyšių. „Jokių kyšių niekam nesu davęs nei ėmęs“, – trečiadienį po Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio žurnalistams sakė jis. Teismas netenkino prokuroro prašymo suimti V. Sutkų. Jis tvirtino sulaukęs įtarimų dėl savo savo, kaip Verslo konfederacijos vadovo ir kaip konsultanto veiklos. „Reikia pripažinti, kad šiandien jaučiuosi geriau negu vakar.

Kremlius antradienį kategoriškai neigė įtarimus, kad Rusija papirkinėjo Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) pareigūnus dėl teisės rengti 2018 metų pasaulio čempionatą. „Rusija absoliučiai legaliai įgijo teisę organizuoti pasaulio čempionatą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, šis sprendimas „nebuvo susijęs su jokiais kyšiais“, Rusija „tai kategoriškai neigia“. „Rusija organizavo geriausią Pasaulio futbolo čempionatą per visą istoriją.

Be olimpinių žaidynių tai yra masiškiausias sporto renginys pasaulyje, o teisę rengti jį trokšta gauti daugybės šalių vadovai. Teisę rengti FIFA pasaulio futbolo čempionatą 2018 metais Rusija gavo neskaidriai, skelbia Bruklino apylinkės teismas. Skelbiama, kad Rusijoje pirmenybės vyko dėl anksčiau duotų milijoninių kyšių.

Teismui perduota bylą dėl gydytojo ir pacientų, kurie įtariami kyšininkavimu, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Kaltinamieji įtariami sukčiavimu nustatant nedarbingumo lygį.

Dėl galimos korupcijos sulaikyti Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) Klaipėdos skyriaus darbuotojai. Tarp sulaikytųjų – teritorinio skyriaus vedėjas bei specialistai, BNS sakė STT atstovė Renata Endružytė. BNS žiniomis, sulaikyti padalinio vedėjas Viktoras Alekna, specialistai Žaneta Zadorožnaja ir Aidas Kazėnas bei sekretorė Danutė Talalajevskaja. Trečiadienį taip pat sulaikyti du asmenys, įtariami papirkimu.

Šalį sukrėtusiame teisėjų skandale jų namuose per kratas rasti 200-tai tūkstančių eurų grynaisiais. Byloje minimi kyšiai nuo 1000 iki 100 tūkstančių eurų. Tiesa, daugelis įtariamų teisėjų dideliais turtais oficialiose deklaracijose pasigirti negali. Kai kurie deklaruoja turintys butus, vertus vos 20 tūkst. eurų, tačiau kiti nurodo ir pirktą automobilį už 70 tūkstančių eurų. Kviečiame žvilgtelėti į aštuonių byloje figūruojančių teisėjų turtus.

Stambaus masto kyšininkavimą tiriantys prokurorai ketvirtadienį paprašė teismo leisti suimti penkis sulaikytus teisėjus, keturis advokatus ir dar devynis kitus įtariamuosius. Suėmimą prašoma skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Apeliacinio teismo teisėjams Viktorui Kažiui, Konstantinui Gurinui, Valdimarui Bavėjanui ir Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad prieš aštuonis teisėjus pradėtas baudžiamasis persekiojimas rodo, jog neliečiamųjų laikai baigėsi. Ministro pirmininko teigimu, teisėsaugos tyrimas taip pat siunčia signalą, kad Lietuvos teismų sistemoje yra rimtų problemų, kurios turi būti nedelsiant sprendžiamos. „Neliečiamųjų laikai baigėsi. Šią pamoką turi išmokti visi – ir politikai, ir tarnautojai, ir teisėjai, ir gydymo įstaigų vadovai.

Dėl įtarimų korupcija Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį sulaikė Anykščių merą Kęstutį Tubį. „Anykščių rajono meras K. T. laikinai sulaikytas. Sulaikant buvo nutrauktos galimai daromos korupcinės nusikalstamos veikos ir neteisėta įtaka savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Merui įteiktas panešimas apie įtarimus dėl prekybos poveikiu“, – pranešė STT. Teisėsauga įtaria, kad savivaldybėje buvo susitarta priimti bei priimta kyšių iš kai kurių verslo atstovų.

„Danske Bank“ Estijos filialo buvusiems darbuotojams galėjo būti atsilyginama kyšiais už bendradarbiavimą plaunant pinigus, rašo Danijos verslo leidinys „Berlingske“, kuris pernai pirmas paviešino šias milžiniško masto finansines machinacijas. Jo duomenimis, Estijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal iškeltą baudžiamąją bylą dėl aštuonių buvusių „Danske Bank“ darbuotojų kyšininkavimo, kuris galėjo palengvinti pinigų plovimą.

Tūkstantinės baudos gresia už kyšio davimą, tačiau kas ketvirtas lietuvis kyšį vis tiek duoda. Politikai susigriebė ir ragina ieškoti būdų kovai su tebeklestinčia korupcija ir kyšiais gydymo įstaigose. Kad neimtų kyšių, medikai reikalauja didesnių algų.  Šiemet baudos už kyšininkavimą padidintos ir bauda paties kyšio sumą gali viršyti iki dešimties kartų. Tarkime, net mažiau kaip 50 eurų duodančiajam kyšį gresia 750 eurų bauda.

Penktadienį Seime Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) nariai rengia diskusiją su politikais, kada bus galima nebeduoti kyšių sveikatos sistemoje. „Diskusijų metu su politikais ir ekspertais dalysimės patirtimi ir lūkesčiais. Tikimės, kad tikrų žmonių tikri pavyzdžiai padės ieškoti sprendimų ir inicijuos pokyčius sveikatos sistemoje, kuri iki šiol mūsų šalyje laikoma viena korumpuočiausių“, – pranešime spaudai sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.

Klaipėdoje policininką bandė papirkti neblaivus dviratininkas – už pareigūno diržo užkišo 50 eurų. Ankstų trečiadienio rytą, apie 6.40 val., Taikos prospekte, policija pastebėjo dviratininką, važiavusį per draudžiamą šviesoforo signalą. Nuo sustabdyto 42 metų vyro sklido alkoholio kvapas. Jis teigė nevartojęs alkoholio, skubąs į darbą, bet matuoklis parodė 1,38 promilės neblaivumą, pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Kyšius ar dovanas medikams neša 41 proc. gyventojų, tokį elgesį daugiau aš mažiau pateisina 34 proc. apklaustų žmonių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu lapkritį bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdyta apklausa parodė, kad dovanas ar kyšius imančius medikus linkę pateisinti 21 proc. gyventojų. Neoficialiai už sveikatos priežiūros paslaugas visada atsiskaito 1 proc. respondentų, dažnai – 7 proc., kartais – 17 proc., labai retai – 16 proc. apklaustųjų. To nedaro 57 proc. gyventojų.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą drebina kyšininkavimo skandalas. Klaipėdoje nuo pareigų nušalinti 8 įtariami kyšius ėmę darbuotojai. Šiauliuose kyšininkavęs įtariamas privačios klinikos savininkas ir vienas neįgalumo tarnybos skyriaus vedėjas. Pas įtariamuosius rastos įspūdingos keliasdešimttūkstantinės sumos grynaisiais pinigais. O neįgalieji atviri: jau seniai kalbama, kad į komisiją tuščiomis kišenėmis nėra ko eiti.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ministro pareigas eina dvejus metus - per šį laikotarpį ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė du tarnautojus, iš pareigų pasitraukė viceministras bei dviejų įstaigų vadovai. BNS pateikia Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų tarnautojų pasikeitimus per ministrės kadenciją.

Kinijos aukščiausiasis liaudies teismas ir šalies Aukščiausioji liaudies prokuratūra nustatė, jog nuo šiol griežčiausia bausmė – mirties bausmė – valdininkams bus skiriama už paimtą didesnį nei 460 000 JAV dolerių kyšį, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas dvejiems metams, jeigu yra švelninančių aplinkybių. Tačiau praktikoje teismai būna atlaidesni, jeigu kaltinamasis bendradarbiavo su pareigūnais.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai tiria galimą kyšininkavimo atvejį vienoje iš Skuodo rajone esančių seniūnijų – įtariama, kad darbo neturintys asmenys už kyšius galėjo gauti bedarbio pašalpas nedirbdami jiems paskirtų privalomųjų viešųjų darbų. STT trečiadienį pranešė, kad gauta duomenų apie seniūnijos seniūno, specialistės ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriaus klientų aptarnavimo centrų vyresniosios specialistės galimai darytus korupcinius nusikaltimus.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad perpus sumažėjo mėginančių papirkti pasieniečius už sklandų sienos kirtimą. Tačiau su kyšininkavimu kovojančių institucijų atstovai pastebi, kad kyšiai už paslaugas, kurias valstybinės institucijos darbuotojai ir taip privalo suteikti, vis dar yra dažnas reiškinys Lietuvoje. VSAT duomenimis, pernai perpus sumažėjo atvejų, kai pasieniečiai pranešdavo apie neva tarp dokumentų vairuotojų pamirštus pinigus.

Kyšiai, kyšiai, kyšiai. Atrodo, prikalbėta jau tiek daug, tačiau ar kas keičiasi? Juo labiau, kai pati sveikatos apsaugos ministrė prisipažįsta, kad yra davusi kyšį? Politikai, ekonomistai, apžvalgininkai sutartinai linguoja galvomis, siūlydami didinti algas gydytojams ir keisti sistemą iš esmės, tačiau gydytojų elitas tvirtina: problema išgalvota. Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas tv3.lt sakė, kad kyšių medikams problemos nėra.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paviešino specialų 2015 m. bandymų papirkti policijos pareigūnus žemėlapį. „Didėja pareigūnų atsparumas korupcijai, tačiau korupcijos lygis dar išlieka pakankamai aukštas“, – atkreipia dėmesį STT. Kaip nurodo STT, iš viso 2015 m. buvo fiksuoti 817 policijos pareigūnų papirkimo atvejų. Per dieną yra fiskuoti 2-3 bandymai papirkti pareigūnus. STT parengtame žemėlapyje nurodoma, kiek kartų policijos pareigūnus bandyta papirkti kiekvienoje iš 10 Lietuvos apskričių.

Antikorupcijos dieną STT savo žvilgsnį kreipia į medicinos įstaigas. Gyventojai būtent jose patiria didžiausią kyšininkavimą. Medikai kaltina gyventojus, kad šie duoda kyšius, ligoniai gi skundžiasi, kad be kyšio nesulaukia deramo medikų dėmesio. Kovotojai su korupcija sako, kad kyšininkavimas išnyktų, jei gydymo įstaigos panorėtų pačios imtis ryžtingai kovot su korupcija ir tikrai rūpintųsi pacientų gerove.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje buvę Pravieniškių valstybinės įmonės vadovai kaltinami piktnaudžiavę savo pareigomis ir įgaliojimais – kalinių pagamintais daiktais jie „gerino santykius“ su įtakingais pareigūnais ir politikais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriame yra nurodoma per tris dienas visiems federaliniams valdininkams ir gubernatoriams, atiduoti per visą jų tarnybos laikotarpį sukauptas dovanas. Pasilikti sau leidžiama tik kanceliarines prekes ir gėles, o taip pat „vertingas dovanas, kurios buvo įteiktos, kaip apdovanojimai“, praneša lenta.ru.

Šalies policijos vadovai nuolat skelbia itin aktyviai kovojantys su kyšininkavimu, kad nebūtų galima „juodais“ pinigais tyliai anuliuoti kokį nors nusižengimą ar nusikaltimą, ir dėl to organizuojantys įvairias priemones bei akcijas, tačiau kyšininkavimas, rodos, nebeišraunamas. Kyšius policininkams bruka net ir nepilnamečiai pažeidėjai, lengvai perimantys gilias tradicijas iš tėvų ir senelių. Ir kaip nebruks, jeigu vis atsiranda kyšius imančiųjų – netgi reikalaujančiųjų.