Beje, kol šalyje įvestas griežtas karantinas, nuo kelionių net ir Lietuvoje derėtų susilaikyti, tačiau pasiūlymą turi muziejai – aplankyti juos virtualiai, neišeinant iš namų.
Ieškantieji pozityvo mėgsta sakyti, kad kiekvienas minusas turi savo pliusą. O užsivėrus sienoms tas pliusas Lietuvai tapo akivaizdus – žmonės nori-nenori atsigręžia į savo šalies gamtą, net jei tai būtų paprastas pasivaikščiojimas pliaupiant lietui paprastame miške.
Turizmo skatinimo agentūra pastebi, kad žmonių susidomėjimas Lietuvos lankytinais objektais iš tiesų smarkiai šoktelėjo ir netgi atsirado sąrašas objektų, kurie žmones domino labiausiai.
Apie tai, kad pasivaikščiojimai ir naujos vietos domino, byloja ir skaičiai. Jeigu anksčiau turistinis sezonas apsiribodavo vasara, pandeminiais metais žmonės jį pratęsė ir rudeniui. Trečiąjį ketvirtį, lyginant su ankstesniais metais, vietos turizmas ūgtelėjo 12 procentų. Karaliauja, žinoma, gamtos objektai. Žmonės nori veiklos kojoms.
„Kas yra įdomu, skirtingai nei anksčiau, kai didžiulio dėmesio buvo susilaukę apžvalgos bokštai, keliautojai rinkosi neįprastesnes pramogas – paukščių stebėjimą ar mažiau žinomus takus“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Snieguolė Valiaugaitė.
Paukščiai ir takai, o dar su akiratyje boluojančiomis Nidos kopomis, masino tautiečius domėtis Ventės rago pusiasaliu. Į pajūrį, žinoma, akys krypsta visada, tačiau viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ duomenys rodo, kad žmonės domėjosi ir smulkesniais objektais, pavyzdžiui, Palangoje esančia vila „Anapilis“, kurioje kadaise šeimininkavo grafienė Sofija Tiškevičienė. Patys tautiečiai irgi pasakoja šį tą nauja per pandeminius metus atradę.
„Kažkur prie Šilutės yra takas pažintinis, Aukštumalos lyg. Atradom, jau nebežinojom, kur važiuot, galvojom kažką naujo išžiūrėti.“
„Atradom Karklėj, Olandų kepurę, daug įvairių vietų.“
„Jeigu žinot, Kelmės rajone yra jurtos.“
„Tai jūra, kopos. Turim gerą gamtą Lietuvoj.“
Žemaitijoje žmones domino Germanto kraštovaizdžio draustinio pažintiniai takai. Arčiau Vilniaus – mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke, Žaliasis pėsčiųjų takas Aukštadvario regioniniame parke. Kaip visada populiarus Panemunės kelias, Panevėžio krašte – Krekenavos regioninis parkas:
„Labai patiko Rozalimo pušynas, ten mūsų vaikystės kaimas, žinom tą taką, ten labai gražu. Kas nėra buvę, labai verta nuvažiuoti.“
„Raudonės pily buvom, Panemunės keliais keliavom. Kai nėra kur kitur keliauti, atrandi ir čia, visai smagiai pavažinėjom. Buvom Biržų rajone. Dar prieš karantiną.“
„Pavyzdžiui, Kurtuvėnai. Link Kurtuvėnų yra ne vienas pažintinis takas.“
Beje, galbūt ne visi žinote ir apie nuskendusį kaimą ten, kur dabar plyti Kauno marios. Prieš šešiasdešimt metų ten vietoje virė gyvenimas – stovėjo per 700 sodybų. Tačiau, pastačius Kauno hidroelektrinę, žmonės turėjo išsikelti, o kaimai buvo užlieti. Vasarą lietuviškajai Atlantidai atminti iškilo skulptūrų parkas, o Samylų įlanka iškart sulaukė didelio susidomėjimo.
Išpopuliarėjo ir Šilutė, šaligatviuose įkurdinusi dvi dešimtis sekretų – sustabdytas akimirkas iš praėjusio amžiaus šilutiškių buities. Domino žmones ir Užutrakio dvaro parkas, o reitingo viršūnėje – kabantis lynų tiltas Anykščių šilelyje:
„Juodlės parkas, šiais metais atradau, gražus ir įspūdingas, rekomenduoju nuvažiuoti ir aplankyti.“
„Radom labai gražių vietų netoli savo namų, Šiaulių apskrityje, Ginkūnų kaime. Labai gražūs miško takeliai, kurie netoli mūsų, bet dėl laiko stokos nenueidavom iki tų vietų.“
„Iki Medvėgalio. Gerai, su vaikais sniegu pasidžiaugėm.“
Masino žmones ir gastronominis turizmas. Didelio populiarumo sulaukė sąrašas, itin aktualus vasarą – kuriuose miestuose galima paskanauti netikėčiausių skonių šaltibarščių: su vėžių uodegėlėmis, mėtų aliejumi, agurkų šerbetu ar fazanų kiaušiniais. Ne mažesnio dėmesio sulaukė ir panašus ledų žemėlapis, įvairiose šalies vietose kvietęs paragauti rūkytos skumbrės, grikių, jūros dumblių ar garstyčių skonio ledų.
„Norėčiau paskatinti susitelkti, palinkėti kantrybės ir ryžto kantrybei. Kelionės niekur nepabėgs, o mes turim daug galimybių pakeliauti virtualiai“, – pasakoja S. Valiaugaitė.
Ir išties – metams baigiantis vis daugiau muziejų atveria savo eksponatus tiesiog lankytojų ekranuose. Jeigu labai pasiilgote skrydžių… galite nusileisti tiesiai į Kaune įsikūrusį Aviacijos muziejų. Kas įdomiausia jo viduje, papasakos gidai.
Lygiai taip pat akis į akį galite pasimatyti su raguotaisiais Velnių muziejuje, pasivaikščioti po virtualų Kauną ar Vilnių, užeiti ir į garsųjį Gintaro muziejų Palangoje.
Iš arti galite apžiūrėti ir sunkiausią muziejaus eksponatą, 3,5 kg sveriantį „Saulės akmenį“. O, jei nesudomino šie variantai, virtualaus dėmesio laukia dešimtys kitų objektų.
„Interaktyvias ekskursijas po cukraus fabriką. Taip pat įdomesnis kampas, kad pats Vilnius parengęs virtualų turą po viešbučius. Tai irgi įdomu ir neįprastas kampas pasidairyti“, – kalbėjo S. Valiaugaitė.
O, kad karantino laikotarpiu neliktumėte neapžiūrėję miesto eglučių, į ekranus persikėlė ir jos.
