Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, šiemet per didžiąsias metų šventes, kitaip nei ankstesniais metais, žmonės renkasi ilgesnes keliones.
„Kai tik sugriežtėjo karantinas, iš karto buvo daugiau skambučių į kelionių agentūras. Kiek tų užsakymų realiai bus – gal 5–10 proc. daugiau nei buvo lapkritį. Kalėdinis periodas visada buvo tas laikotarpis, kai žmonės labiau keliaudavo, nes vykdavo pas šeimas užsienyje, atostogų“, – BNS sakė Ž. Gavelienė.
„Jei anksčiau žmonės važiuodavo per Kalėdas 10–14 dienų, dabar matome, kad keliauja ir mėnesiui, ir ilgiau – tam periodui, kuriam planuojama tęsti karantiną“, – pridūrė ji.
Pasak Ž. Gavelienės, tarp populiariausių krypčių – Kanarų salos, Kipras, Madeira. Be to, keliaujama ir į Dubajų bei Maldyvus, kai kurie renkasi Jamaiką, Seišelius ar Meksiką.
„Keliautojai kalba apie tai, kad yra daug saugesnių šalių nei Lietuva ne tik dėl COVID-19 situacijos, bet ir dėl to, kad yra daug leidžiamų veiklų lauke ir tai padeda palaikyti tiek emocinę, tiek fizinę gerovę“, – sakė Ž. Gavelienė.
Kelionių organizatorės „Tez Tour“ teigimu, turizmo verslui Kalėdos ir Naujieji buvo vienas intensyviausių laikotarpių – jis sutampa dar ir su vaikų atostogomis, todėl keliaujančiųjų skaičius ypač išaugdavo, o didžioji dalis kelionių paprastai išgraibstomos prieš gerą pusmetį ar net metus.
Šiuo metu įmonė skraidina tik į Tenerifę, kur šventes šiemet sutiks daugiau nei 300 lietuvių.
„Skirtingai nei pernai, šiemet šventinių krypčių pasirinkimas minimalus. Imantis visų saugumo priemonių, kelionės užsakomaisiais skrydžiais organizuojamos vienintele Tenerifės kryptimi. Suplanuotuose skrydžiuose vietų jau nėra“, – BNS sakė „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė.
„Novaturas“ gruodį taip pat suplanavo du skrydžius į Tenerifę. Bendrovės teigimu, susidomėjimais buvo didelis, o vietos išparduotos pakankamai anksti.
Lietuvos oro uostų duomenimis, gruodį iki šios savaitės pradžios šalies oro uostuose aptarnauta 39,8 tūkst. keleivių – 12 kartų mažiau nei pernai gruodį. Daugiausia keleivių iš Vilniaus skrido į Varšuvą, Frankfurtą ir Kijevą, iš Kauno – į Londoną ir Dubliną, o iš Palangos – į Kopenhagą.
Sugriežtinus karantiną apsiperka rečiau
Taip pat pastebima, kad Lietuvoje prieš savaitę sugriežtinus karantino sąlygas, žmonės Lietuvoje mažiau pradėjo judėti į prekybos vietas ir daugiau laiko leisti aplink gyvenamuosius kvartalus.
„Google“ renkami Lietuvos gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad gruodžio 16 dieną, įsigaliojus griežtesniam karantinui, palyginti su baziniu laikotarpiu iki pandemijos (nuo sausio 6 iki vasario 3 dienos) žmonių judėjimas į prekybos vietas sumažėjo 64 proc.
Tačiau prieš pat sugriežtinant karantiną, praėjusios savaitės pirmadienį ir antradienį, palyginti su baziniu laikotarpiu, judėjimas į prekybos centrus buvo mažesnis tik 24-25 proc. Dar anksčiau – gruodžio 1-13 dienomis – gyventojai apsipirkti keliavo 39-45 proc. mažiau nei metų pradžioje.
Tuo pat metu kiek paaugo gyventojų judėjimas aplink gyvenamuosius namus – praėjusios savaitės pabaigoje srautai buvo 17-19 proc. didesni nei metų pradžioje, o iki sugriežtinant karantiną jie buvo 4-12 proc. didesni.
Taip pat reikšmingai sumažėjo viešuoju transportu važiuojančių žmonių skaičius – praėjusios savaitės pabaigoje juo naudojosi perpus mažiau žmonių nei metų pradžioje. Tačiau praėjusios savaitės pradžioje šis skaičius buvo tik maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei iki pandemijos.
Be to, Vyriausybei nustačius prievolę visiems darbuotojams, jei įmanoma, dirbti namuose, toliau stabiliai mažėja į darbo vietas judančių gyventojų.
„Google“ duomenimis, gruodžio pradžioje judėjimas į darbo vietas buvo apie 30 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, o sugriežtinus karantiną jau buvo mažesnis jau beveik 45 proc.
Apie sumažėjusį gyventojų mobilumą trečiadienį Seime kalbėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau anot jos, apie tai, ar apribojimai veikia COVID-19 užsikrėtimų skaičių, bus galima kalbėti tik kitą savaitę.
„Google“ duomenys rodo, kad vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje Lietuvos gyventojų judėjimas buvo panašus, kaip iki pandemijos. Tačiau situacijai vėl pradėjus blogėti, spalį ėmė ryškėti parduotuvių vengimo tendencija, tačiau net tada lietuviai vis dar aktyviai keliavo į biurus ar kitas darbo vietas.
