„Na kas jau iš kažkur ištraukė iš savo šaltinių generalinėj prokuratūroj įtarimus pareikštus. Jau ir mano turėjo, ir Erikos Švenčionienės, ir ten kitų jau popierius.“
Po vakarykščių Juraičio ir kitų paleckininkų namuose atliktų kratų Juraitis dalijasi dar vienu video, kuriame skundžiasi, kad Švenčionienė negali matytis nei su juo, nei su kalinčiu Algirdu Paleckiu:
„Erikai uždrausta bendrauti ten ir su manim, ir su Dima Glaskovu, ir su Mindaugu, ir į rusų ambasadą negalima, ir kad apribotas išvažiavimas.“
O šiandien E. Švenčionienė jau ir pati mielai dalijasi kratos ir apklausos detalėmis. TV3 Žinioms ji pasakoja besidžiaugianti, kad nemokamai galėjo nuvažiuoti į Vilnių.
„Krata buvo nuo 7 ryto pas mane namuose Kaune, po to mes atvykom į mano dukrai priklausantį namą Jiezne. Čia tęsėsi krata ir ta tyrėja sako labai norėčiau ir apklausti, o Vilniuje aš tą dieną turėjau reikalų, tai pasinaudojau galimybe nemokamai nuvykti su jais“, – pasakoja E. Švenčionienė.
Apklausos metu E. Švenčionienės tyrėjai klausė, ar ji ir jos organizacija pasisako už karą. Šiandien tikriausiai panašių klausimų sulaukė ir kiti jos kolegos, pilantys pamazgas ant Lietuvos.
„Iš kitų šaltinių žinau, kad kai kurie vyks šiandien į tą apklausą, bet apie visus to negaliu pasakyti“, – sako E. Švenčionienė.
Švenčionienė Jiezno centre žaismingai matuojasi metalinius batus, bet galbūt jai gali tekti pasimatuoti ir kamerą su metalo grotomis. Mat jai pareikšti įtarimai dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Ir visgi E. Švenčionienė aiškina nesuvokianti, kuo ji kaltinama.
„Šnipinėjimas Rusijai ir Baltarusijai ten yra įrašyta. Ką aš galėjau pasakyti, nebent tik tą lemtingą sakinį, kad vienu metu, kad kai buvo druskos badas turguje, galėjai nusipirkti druską už keletą eurų pakelį. Tai gal čia pagrindinis mano nusikaltimas“, – tikina E. Švenčionienė.
Ir nors praėjo pora mėnesių nuo to, kai E. Švenčionienė stovėjo pievoje ir dergė Lietuvą duodama interviu Putino geležinei lėlei Skabajevai, prokuratūra dėl E. Švenčionienės ir jos pakalikų realių veiksmų ėmėsi tik vakar. Laurynas Kasčiūnas aiškina, kad prokuratūrai reikėjo laiko, kad surinktų pakankamai įrodymų ir ikiteisminiame tyrime nepatirtų nesėkmės.
„Tu gali pralaimėti teisme bylą. Ir ką tai reikštų. Tai reikštų, kad šitie veikėjai skelbtų savo kažkokią tai pergalę kaip žmogaus teisių atstovai, kaip vos ne politinės opozicijos atstovai ir taip toliau ir pabandytų visa tai išnaudoti savo dar tam politiniam kapitalui kaupti“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
Visgi priešingos nuomonės dėl Lukašenkos ir Kremliaus padlaižūnų ir prokuratūros veiksmų jų atžvilgiu, laikosi buvęs konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis sako, kad prokuratūra imtis veiksmų dėl paleckininkų ekskursijų į Minską ir Maskvą bei jų viešų pasisakymų galėjo ir anksčiau.
„Tokį tūlą Paleckį yra nuteisę už tai, kad savi šaudė į savus. Toksai buvo pasakymas. Tai lygiai tokios pačios žinutės yra transliuojamos šitų piliečių jau pakankamai seniai, tačiau kažkodėl jie yra nebaudžiami. Tai čia, iš esmės, ko gero, užtenka lingvistinės ekspertizės“, – teigia D. Žalimas.
Tiesa, Žalimas mano, kad prokuratūra tirti „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veiklą pradėjo dėl visuomenės spaudimo ir dvejoja ar prokuratūros tyrimas duos rezultatų.
„Vis dėlto aš pats asmeniškai turiu tam tikro pagrindo nuogąstauti tyrimo kokybe ir aš manau, kad visai netrukus paaiškės ir tokių dalykų, kad tiriant įvairius tarptautinius nusikaltimus, deja, generalinės prokuratūros kompetencija aš drįsčiau tikrai abejoti“, – kalba D. Žalimas.
Na, bent jau žmonės, pasak Kasčiūno, paleckininkus tikrai nuteisė, nes jų grėsmės Lietuvai, anot Kasčiūno, nuvertinti negalima.
„Tie žmonės, jie potencialiai atėjus x dienai, būtų ta jėga, kuri iš esmės galėtų, kuria okupacinės jėgos jau galėtų remtis. Komunistų partija Lietuvoj 1940 metais irgi buvo laikoma marginaline politine jėga, neturėjusi jokios politinės įtakos. Kai atėjo rusai, šitie žmonės tapo okupaciniu elitu. Kitaip tariant, mes negalim nurašyti, kad tai yra tik marginalijos, o turim būti principingi. Ir manau, kad senai jie jau pretenduoja į baudžiamojo kodekso straipsnių peržengimą“, – sako L. Kasčiūnas.
„Labai akivaizdu, kada yra kalbama apie tai, kad Rusija vėl gi vaduoja pasaulį nuo fašizmo arba, kad Lietuvos gyventojų tremtys buvo gėris, tai labai akivaizdu, kad tai yra tarptautinių ir sovietų nusikaltimų neigimas, labai akivaizdu, kad jie žeidžia didelę dalį Lietuvos gyventojų, Ukrainos pabėgėlių ir taip toliau. Tai ir yra ta nusikaltimo sudėtis“, – tikina D. Žalimas.
Tačiau galimai prieš Lietuvą veikiantys asmenys jaučiasi nieko nežeidžiantys ir netgi dalijasi prieš kelias dienas nufilmuotu vaizdo įrašu, kuriame Juraitis pareiškia, kad Švenčionienė lapkričio mėnesį ketina formuoti alternatyvią vyriausybę. Juraitis taip pat kliedi, kad neva tauta Švenčionienę įpareigojo būti prezidente, o ji patvirtina, kad rinkimuose kandidatuosianti:
„Aš šiandien drąsiai skelbiu, kad aš kandidatuosiu į Lietuvos prezidento postą.“
„Jie iš esmės kartoja Rusijos dezinformacijos, propagandinį naratyvą, kad Lietuvos valdžia yra nelegitimi. Kad ponia Švenčionienė neva turi tokį patį legitimumą, kaip ir rinkta Lietuvos Respublikos valdžia“, – sako D. Žalimas.
Bet Kremliaus ir Minsko pakalikams panašu, kad jokie prieš juos pradėti tyrimai jų neva negąsdina, o tik kelia juoką. Jei Juraitis, Švenčionienė ir kiti bus pripažinti kaip prieš Lietuvą veikiantys asmenys, jų gali laukti laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki 7-erių metų:
„Kuo jie daugiau siautėja, tuo mums smagiau. Rodo savo bėjėgiškumą ir didina savo įrodomąją bazę nusikaltimų, kuriuos mes aišku, kad kažkada mes juos visus teisim.“
