Į konfliktą su Kinija įsivėlusi Lietuva sulaukia vis daugiau skaudžių strėlių. Dar šią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė rėžė, kad Lietuva bando pakeisti pamatinį Kinijos interesą dėl suverenumo ir paminti vienos Kinijos principą dėl santykių su Taivanu.
Kinija jau pradėjo bausti ir mūsų šalies verslininkus – Lietuvos eksportuotojai skundžiasi, kad Kinijai nebereikia lietuviškų gaminių: grūdų, medienos, pieno produktų. Kinija atšaukė artimiausius tiesioginius krovininius traukinius į Lietuvą.
Eksportas lietuviškų gaminių į Kiniją vis dar vyksta, tačiau vis vangiau ir vangiau. Medienos gaminiais prekiaujančios įmonės „Medvita" direktorius sako, kad 99 proc. įmonės pardavimų buvo į Kiniją. Todėl šis šalių konfliktas jo verslui esą skaudžiai atsiliepė iškart.
„Nepasirašėme nei vieno naujo kontrakto, tai reiškia nedirbsime dabar su Kinija. Esami kontraktai dar vis tebegalioja, nors apie 2 procentų jų yra atšauktų“, – sako įmonės direktorius Arūnas Zaleckis.
Direktorius vardija milžiniškus finansinius nuostolius: „Per mėnesį 6- 7 milijonai eurų, ir jie dabar yra sustoję.“
Staigiai reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, įmonės direktorius jau spėjo išregistruoti įmonę iš Lietuvos ir iš naujo ją užregistruoti kitoje šalyje.
„Dabar pardavinės kita šalis, kita įmonė ir Lietuvos biudžetas nebeteks pajamų“, – sako A. Zaleckis.
Kinai atsisako ir lietuviškų pieno gaminių. Jų kinams parūpindavo mūsiškė Vilkiškių pieninė. Ankščiau įmonė sausų pieno produktų per mėnesį kinams parduodavo 200 tonų. Dabar šių produktų pardavimas sustojęs.
„Atideda užsakymus. Jie neįvardija daugelis. Kadangi dar konteineriai atplaukia į Kiniją. Išmuitinant užduoda daug klausimų, reikalauja dokumentų, ko ankščiau nereikalaudavo“, – teigia įmonės direktorius Gintaras Bertašius.
Verslininkas sako, kad metų metus trukęs bendradarbiavimas su kinais pradėjo byrėti. O įdirbis buvo padarytas didelis: „Ankstesnės vyriausybės skatino mus, verslą, eiti į Kiniją, kaip į dideles galimybes, į didelę rinką. Ir mes tai darėm. Investavom pinigus, žmogiškuosius resursus. O dabar gaunasi atvirkščiai.“
Daugiausia nuostolių grūdų supirkėjams ir eksportuotojams, mat jų kiekis į Kiniją iš Lietuvos didžiausias.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, sako, kad šalies ekonomika smarkiai nenukraujuos, o nuostolį pajus tik nedidelė saujelė verslininkų: „Mažiau negu vienas procentas visų lietuviškų prekių keliauja į Kinijos rinką ir daugiausia tai yra medienos žaliava ir javai. Tai tokios prekės, kurios greitai gali rasti kelią ir į kitas rinkas tai tai nėra labai didelis praradimas.“
Maisto prekių eksporto į Kiniją trikdžius jau pastebi ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Esą Lietuva kurį laiką su Kinija derino pašarų, negyvūninių produktų, mėsos eksporto leidimus, tačiau derybos nutrūko. Kinai tiesiog nustojo derinti sertifikatus.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis vis tik ragina ieškoti teigiamų pusių, o verslui pradėti galvoti, kaip megzti ryšius su Taivanu: „Galime galvoti ir apie galimus laimėjimus. Dėl to, kad Lietuva sukūrė stipresnius diplomatinius ryšius su juo. Ir vienas iš tų laimėjimų galėtų būti svarstomos galimybės statyti Lietuvoje mikroprocesorių gamybą su Taivano pagalba, kuris pirmauja pagal šias technologijas pasaulyje.“
Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu praėjusią savaitę konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje. Šalies užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokį sprendimą paskatino siekis Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę.
Lietuvos banko duomenimis, jeigu visiškai nebeliktų eksporto į Baltarusiją ir Kiniją, iki 2023 metų Lietuva galėtų netekti 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
