Sostinėje, Studentų gatvėje esantis pilkėjantis, aptrupėjęs pastatas – buvęs pedagogikos studentų bendrabutis. Dabar jis tuščias.
Mokytojais tapti norinčių jaunuolių pastaraisiais metais trūksta. Kodėl taip yra, puikiai parodo mokytojų protestai ir streikai dėl atlyginimų, dažnai ir paprasčiausios pagarbos trūkumas šiai profesijai.
Štai kadaise Edukologijos universiteto, o dabar VDU Švietimo akademijos patalpose, mokslus kremta būsimi kūno kultūros mokytojai. Apie būsimas algas jaunuoliai dar tik pasvarsto, o štai už studijas jau dabar tenka mokėti, imti paskolas:
„Pirmam kurse buvom LEU, dabar VDU. Tai ir taip už mokslus brangiai mokam. Pusmetis kainuoja 1121 eurą. Jeigu dar brangs, tai nežinau čia. Ir taip daug kas paskolas pasiėmę iš mūsų.“
„Dirbam, sportuojam. Tėvai padeda. Sunku, iš tikrųjų.“
O nuo rugsėjo Lietuvos studentams mokslai dar brangs. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad kai kurių profesijų studijų kaina didės šimtais, kitų kone 2000 eurų per metus. Štai bakalauro istorijos, filosofijos, žurnalistikos studijų krypčių kaina lyginant su pernai metais brangs 200 eurų ir sieks beveik 1700 eurų už metus. Kalbų studijos brangs 300 eurų ir sieks kone 2,5 tūkst. eurų per metus.
Medicinos ir veterinarijos studijos brangs 400 eurų iki 3500 eurų per metus, o beveik 2000 eurų brangs lakūnų rengimo studijos, kurių kaina per metus sieks per 15 tūkst. eurų.
„Nežinau, kas turėtų taip kardinaliai pasikeisti, kad studijų kaina dar kilti turėtų“, – sako studentė Gabija.
Ministerija aiškina: didėjant studijų kainai kils ir dėstytojų atlyginimai.
„Nuo rugsėjo 1 dienos taip pat dar 10 proc. didinami dėstytojų atlyginimai, tai taip pat įsiskaičiuoja į studijų bazinę kainą“, – pasakoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.
O kad daugiau žmonių rinktųsi pedagogiką – būsimi mokytojai bus viliojami didesnėmis stipendijomis. Žinoma, tik tie, kas mokosi valstybės finansuojamose vietose.
„Šiems studentams nuo 2020 metų planuojama mokėti iki 300 eurų mėnesio stipendiją, tai, tikimės, kad tai paskatins jaunuolius rinktis šią profesiją“, – teigia V. Razumas.
Pedagogus ruošiantys dėstytojai sako, kad stipendijos gali privilioti studentų. Bet to esą toli gražu nepakanka.
„Tiesiog, aš manau, pradėkime nuo pagarbos“, – kalbėjo profesorė Sniegina Poteriūnienė.
„300 eurų, na vaizdžiai mums vienoje mokykloje pasakė – pas mus šeima už tiek išgyvena, už 300 eurų. Žinoma, Vilniuje gyvenimas sudėtingesnis. Tai šiai dienai šiek tiek veiks“, – sako VDU istorikas Doc. dr. Artūras Mickevičius.
Studentams, tiesa, yra ir daugiau gerų naujienų. Pavyzdžiui, įstoti į universitetus nuo šiol bus paprasčiau.
„Šiais metais kartelė yra palengvinama šiek tiek. Kabutėse kartelė galime vadinti. Tai iš trijų valstybinių brandos egzaminų nėra nurodyta kartelėje. Tuos egzaminus būtina tiktai išlaikyti, tai yra gauti daugiau nei 16 balų“, – pasakoja V. Razumas.
Ir penktadaliu daugės valstybės finansuojamų studijų vietų. Iki šiol nemokamai mokėsi 12 tūkst. šalies studentų – tai yra maždaug pusė. Nuo rugsėjo tokių bus 16 tūkst. Tiesa, studentų atstovai sako, kad tuo džiaugtis dar per anksti.
„Nes paskutiniais metais labiau buvo atsižvelginėjama į pačios valstybės interesą, o ne studentų lūkesčius. Ir gaudavosi tokia situacija, kai labai daug pinigų skiriama inžineriniam, technologiniams mokslams. O socialiniams, kur daugiausia studentų – pinigų skiriama mažiau, ir tos lėšos lieka nepanaudotos ir tai yra toks kaip ir lėšų išmėtymas“, – teigia studentų sąjungos atstovas Dominykas Tvaska.
O štai studijų kainos didėjimu Studentų sąjunga džiaugiasi, esą tai leis siekti geresnės mokslo kokybės.
