Tiesa, besišildantieji dujomis ar elektra jokių nuolaidų nesulauks, nors dujos kai kur brango netgi labiau nei centralizuotas šildymas. Ekonomistai šį valdžios ėjimą vadina diskriminacija ir populizmu.
Gyventojai piktinasi šildymo kainomis:
„Algos pasikėlė tiek, o kainos…“
„Vietoj 40 eurų – 70-80 už patį šildymą. Nežinau net, ką kaltint – ar kad mažai uždirbu, ar kad daug išleidžiu.“
„Pasakyčiau, kad nieko čia per daug baisaus. Per daug dejuojam. Su pensija gali pasiskaičiuot ir išgyvent.“
Abejingų išsipūtusioms šildymo sąskaitoms ir kainoms parduotuvėse mažai, o nuomonės, ar Lietuvos valdžia turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti pridėtinės vertės mokestį, skiriasi:
„PVM. Tik PVM.“
„Aišku, valdžia turi kažką daryti. PVM mažinimas tikrai kainų nesumažins.“
Jei dėl maisto kainų valdžia kategoriška, dėl radiatorių šilumos valdančiųjų neatbaidė ir ši, plačiai nuskambėjusi ir sunkiai įkandama prezidento frazė: „Panašu į „nabašniko“ pašlakstymą žaliąja arbata.“
Sklidus gandams, kad valdantieji ruošiasi PVM šildymui mažinti nuo devynių iki penkių procentų ir tai, tik kitam sezonui, Gitanas Nausėda pareiškė, kad žmonės sutaupytų vos 5–6 eurus, o tai – per mažai. Finansų ministrė galiausiai nusprendė žengti dar toliau – keturiems mėnesiams išvis naikinti ir šiaip lengvatinį PVM tarifą centralizuotai šilumai. Taigi, šildymą atpiginti devyniais procentais ir tai padaryti dabar, netgi atgaline data.
„Tai reiškia, kad gyventojai PVM šį šildymo sezoną už centralizuotai teikiamą šilumą nemokėtų. Ši lengvata būtų taikoma nuo sausio 1 d. atbuline data iki balandžio pabaigos – iki šildymo sezono pabaigos“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tai biudžetui kainuos 23 mln. eurų. Paradoksalu, kad šis sprendimas prieštarauja koaliciniams pažadams. Žadėję naikinti lengvatas, kad biudžetas gautų daugiau pajamų, valdantieji trumpam naikina… patį PVM.
„PVM lengvata tikrai nėra pati taikliausia, tačiau, šiuo atveju, matant beprecedentį kainų kilimą, ji yra viena efektyviausių priemonių šokui stabilizuoti“, – kalba G. Skaistė.
Tiesa, naujienos iškart sukėlė klausimų tiems, kurie namus šildosi dujomis, elektra ar malkomis. Vilnietis Regimantas rodo šilumos siurblį ir atskleidžia, kiek per mėnesį sumokėjo už elektrą: „Praėjusią žiemą apie 90 eurų, o šiemet – 150 eurų.“
Išlaidos augo kone dvigubai, tačiau tokiems gyventojams lengvatų nebus:
„Kaip ir nėra teisinga, tikriausiai.“
„Norėčiau išgirsti, kodėl tokia logika pasirinkta.“
„Dujų kainų augimas buvo išdėstytas per penkmetį, o centralizuotai teikiamai šilumai tokios galimybės pasiūlyti nebuvo. Visiems vienodai pritaikyti sąlygų turbūt nėra įmanoma“, – sako G. Skaistė.
„Nežinia kelintą kartą pademonstruoja, kad šita valdančioji dauguma ir Vyriausybė nusiteikę įtikti žmonėms, būti populiariems. Visa tai pasivadina vienu žodžiu – populizmas“, – teigia ekonomistas Algirdas Bartkus.
Ekonomistai kone sutartinai šį valdžios žingsnį vadina ir keistu, ir neteisingu.
„Kas skurdžiai gyvenantis šildosi namus dujomis, jis jokios lengvatos negauna. Tai akivaizdi diskriminacija. Lygiai taip pat diskriminuojami tie, kurie investavo į atsinaujinančią energetiką ir įsirengė geoterminį šildymą“, – komentuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak ekonomistų, valdantieji nuėjo lengviausiu keliu, o didžiausią naudą pajus visai ne vargingiausi gyventojai.
„Jau iki šiol galiojusi 9 proc. buvo labai ydinga ir naikintina. Didžiausią naudą gauna tie, kurie turi didžiausius, energetiškai neefektyvius būstus, dažnai jie nėra patys skurdžiausi visuomenės nariai“, – tikina N. Mačiulis.
„Jos auga dėl augančių sąnaudų. Jos ne dėl mokesčių auga. Ne mokesčiai sukėlė šitą augimą. Tai, kad panaikinsime PVM, tai neturės įtakos sąnaudoms“, – sako A. Bartkus.
„Tikrai nežinosiu, ką atsakyti Petrui iš Didžiosios Riešės ar Gulbinų, kodėl gyvenant mieste ir turint 200 kv. m. būstą gausi lengvatą, o gyvenant 100 kv. m. nuosavam name, jokios lengvatos negausi“, – kalba socialdemokratas Algirdas Sysas.
Pasak ekonomistų, valdžia turėtų ne pataikauti lengvatomis ir mažinti mokesčių surinkimą, o užtikrinti, kad paramą gautų tie, kuriems tikrai jos reikia.
„Galioja ir dabar gana efektyvi kompensacijų sistema. Tie namų ūkiai, kurie gauna mažas pajamas, iš savivaldybių gauna kompensacijas ir tikrai nemoka daug už šildymą“, – sako N. Mačiulis.
Energetikos ministerija teikia ir kitą siūlymą – žada skirti papildomus 35 mln. eurų europinės paramos saulės elektrinėms įsirengti. Esą skyrus tam penkis milijonus, ministerija jau sulaukė dvylikos tūkstančių paraiškų.
„Tai yra kelias mums visiems susimažinti kainas. Bus galima investuoti tiek į nutolusias, tiek įsirengti ant savo namų stogų“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tai esą leis padvigubinti saulės elektrinių skaičių, kuris dabar siekia 250 megavatų. Tačiau ir šiuo atveju mažai tikėtina, kad saulės elektrines suskubs įsirenginėti patys skurdžiausi šalies gyventojai.
