Apie tai, ar Lietuva permoka už NATO viršūnių susitikimą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas ir Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.
Kokia yra pagrindinė pasiruošimo NATO viršūnių susitikimui problema?
L. Savickas: Pirmoji problema yra ta, kad atsakinga institucija – Užsienio reikalų ministerija (URM) – aiškiai parodė, kad šiam renginiui organizuoti norėjo priimti atskirą įstatymą. Mums visiems pasisekė, kad toks įstatymas nebuvo priimtas, kad Seimui net nebuvo pateiktas svarstyti, bet jis turėjo vieną tikslą – leisti pirkimus daryti neskelbiamų derybų būdu. Tačiau buvo rastas kitas būdas – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir iš esmės visi šie pirkimai buvo patikėti atlikti „Litexpo“ per bendradarbiavimo sutartį.
Atsidūrėme ir administravimo pinklėse, nežinia, ar tikslinga, ar ne, kad administravimas vadybos prasme buvo nesužiūrėtas. Atsidūrėme situacijoje, kai organizacija daro masiškai didelius pirkimus, kuriems akivaizdžiai trūksta skaidrumo ir valstybė galimai permoka. Kol kas matome vieną atvejį, kuris buvo susijęs su telekomunikacijų paslaugų įsigijimu. Ten su viena iš didžiųjų įmonių nebuvo pasikonsultuota ir dėl to galimai suma buvo permokėta daugiau nei 30 proc., kas yra apie 1 mln. Eur. Tai kelia labai daug klausimų.
Perkančioji organizacija „Litexpo“ visus pirkimus, kurie buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu, motyvavo ypatinga skuba. Ar skuba pagrįsta?
D. Vedrickas: Šiuo atveju labai svarbu vertinti, kada tam tikros užduotys buvo suformuotos: kada buvo įgaliota „Litexpo“, kada buvo patvirtintas poreikis, kada buvo išspręstas klausimas dėl finansavimo ir kitų dalykų. Laiko ašis yra labai svarbi priimant sprendimą, ar pirkimo būdas buvo teisėtai ar neteisėtai pasirinktas. Einama laiko ašimi atgal, vertinamos aplinkybės ir kontekstas, priimamos išvados.
URM ministras G. Landsbergis komentavo, kad labai ilgai nebuvo paskelbta NATO viršūnių susitikimo data, nebuvo žinoma, ar viską reikia organizuoti. Ar jūs priimate tokius argumentus?
L. Savickas: Mes laikomės nuoseklios pozicijos – NATO viršūnių susitikimas yra ypatingos svarbos. Ne veltui Seimas beveik vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl to, kad susitartų dėl strateginių tikslų. Politinės intrigos dėl NATO susitikimo ar susitikimo metu siekiamų tikslų nėra. Tačiau, mūsų vertinimu, reikšmingas požiūrio skirtumas yra tas, kad negali būti neskaidrumo šešėlių, abejonių, jog kažkas galėjo būti neskaidriai padaryta rengiant tokį susitikimą. Nesolidžiai skamba tie argumentai, kad kažko nežinojome.
Mes kadencijos pradžioje aiškiai pradėjome girdėti apie pasirengiamuosius darbus, apie planus. Atitinkamai vyriausybė pradėjo organizuoti darbo grupės sukūrimą. Visa tai parodo, kad buvo imta rengtis tokiam susitikimui. Akivaizdu, kad čia yra dvi galimybės – arba tai buvo politinis principinis apsisprendimas, kad neskelbiamos derybos yra tas būdas, kuriuo mes eisime, arba tai buvo vadybine prasme masiškai nesuvaldytas projektas ir dabar kraštinė organizacija „Litexpo“ turi kentėti, rizikuodama padaryti žalą valstybei dėl permokamų paslaugų ir prekių.
Keliate neskaidrumo klausimus, taigi, ar planuotumėte kreiptis į STT?
L. Savickas: Politikoje stengiuosi neskubėti ir būti kiek įmanoma optimistu. Tikiuosi, kad visa informacija bus atskleista. Labai liūdina, kad Užsienio reikalų ministerija ir „Litexpo“, reaguodami į mano kreipimąsi prašant dalykiškai konkrečiai išvardinti, kokie buvo suplanuoti pirkimai, to nepadarė. Vietoj to, kad būtų pateikiami atsakymai, yra parašoma daug beletristikos, kūrybinio teksto ir jokio konkretumo.
Nepateikiant skaičių ir faktų mums lieka tik diskutuoti. Jei būtų pasirinkta eiti skaidrumo keliu, galėtume greitai įvertinti informaciją ir tikiuosi, kad tas šešėlis greitai išsisklaidytų. Deja, URM ir „Litexpo“ pasirinkta taktika yra neatskleisti informacijos. Viena vertus, tai yra rizikų valdymas, susijęs su politiniais sprendimai, čia šiuo atveju išlieka klausimas Užsienio reikalų ministerijai, kodėl susiklostė tokia situacija, kad nebuvo pradėta laiku ruoštis, kodėl nebuvo suformuotos užduotis tam, kad būtų kuo anksčiau pasiruošta pirkimams.
Kokios konkrečiai informacijos Jums dar trūksta?
L. Savickas: Nieko nebūtų geriau nei sudaryti aiškią sąmatą, kokie pirkimai buvo suplanuoti, kiek iš jų buvo padaryta, kiek planuojama padaryti ir dėl kokių priežasčių. Visą tai pateikus mes galėtume aiškiai skaidrumą vertinti savo akimis.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
.jpg)
