Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapo šiek tiek šviesesnės, pagerėjo Lietuvos eksportas, vartojimas ir tam tikri tranzitiniai srautai, kurie iš tiesų yra dirbami per Klaipėdos uostą. Tai antro pusmečio krova šiek tiek ūgtelėjo vėlgi kadangi buvo atnaujintas pergabenimas per Klaipėdos uostą konteinerių.
Tiesa, uostininkai pripažįsta, jog nemaža dalis tokių konteinerių yra tušti ir tokių skaičius tik didėja. Dalis ištuštėja nes iškraunamas jų turinys, kiti atvyksta į Klaipėdą remontui. O tai neša nuostolius.
„Tušti konteineriai, jeigu jie yra išgabenami iš uosto, tai yra nuostolis laivybos kompanijai, nes tą konteinerį reikia gabenti, tą konteinerį reikia pakrauti, iškrauti iš laivo. Tai yra uosto paslaugos ir automatiškai yra minusinis efektas bei nuostolis laivybos kompanijai“, – teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Rusijos uostai jaučia augimą
Tačiau blogai ne tik Lietuvai. Dėl karo Gazos ruože, tarptautinės kompanijos aplenkia Raudonają jūrą ir nukreipia savo maršrutus aplink Afriką, į tolimuosius rytus arba Ameriką.
O štai prasidėjus karui Ukrainoje ženkliai kritusi krova Rusijos uostuose, pradeda augti. Daugiausia dėl eksportuojamų šios šalies žaliavų. Štai Primorske, per kurį daugiausia gabenama nafta, krova padidėjo 11 procentų, o Sankt Peterburge, kur pagrindinius krovinius sudaro trąšos, krova paaugo net 24 procentais. Pagrindinė prekyba vyksta su Kinija bei Indija. Tam rusai naudoja sudėtingas schemas, pasitelkdami arabų šalis.
„Yra registruojamos įmonės, įkuriamos bendrovės, kurios registruoja laivybos kompanijas, kurios perka arba nuomoja laivus ir užtikrina tą, sakykim, prekių pristatymą į Rusijos uostus. Pasaulinės laivybos kompanijos yra atsisakiusios gabenti konteinerius į Rusijos uostus“, – sako V. Šileika.
„Viską pasako statistika. Tai realiai jei per visus Rusijos uostus mes matom augimą, tai natūralu, kad sankcijos nedirba“, – teigia centrinio Klaipėdos terminalo direktorius Karolis Grigalauskas.
Ukrainiečius pasiryžo gelbėti Klaipėdos uostas
O štai Ukrainoje – atvirkščiai. Rusijos blokuojami šios šalies uostai patiria milžiniškus nuostolius. Padėti perkrauti ukrainiečių krovinius pasisiūlė Klaipėdos uosto kompanijos, tačiau logistika stringa.
„Ir čia be politinio lygmens sprendimų, manau, kad šitą klausimą pajudintų arba įduotų jam kažkokią eigą bus realiai sunku“, – sako K. Grigalauskas.
Gruodžio viduryje uostamiestyje viešėjęs Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad apie šiuos trikdžius dirbti su Ukraina žino, tačiau priežastis jam sunku logiškai suprasti.
„Pirmiausia dėl to, kaip vienas iš uosto įmonių vadovų pasakė – paskutinis Ukrainos grūdų krovinys keliavo tris mėnesius. Tai yra sunkiai suvokiamas dalykas ir tai turbūt ne šiuolaikinės ekonomikos elementas, o veikiau kažkoks akibrokštas“, – sakė G. Nausėda.
Vis tik, anot prezidento, jam labai svarbu, kad Klaipėdos uostas taptų jei ne pačia patraukliausia alternatyva vežti ukrainietiškus krovinius, tai bent tokia būtų apskritai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
