Tiesa, veiksmų apimtis regione plečia ir Rusija – su Ukraina besiribojantis separatistinis Padniestrės regionas skelbia apie teroristinius išpuolius jų teritorijoje. Ukraina pirštu beda į Rusiją – esą ji ten rengia provokacijas.
Virš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje ir vėl kyla juodi dūmai. Putino kariauna toliau bando sunaikinti ten esančius Mariupolio gynėjus ir šimtus civilių. O okupuotame mieste komunalininkai jau knisa priešų subombarduoto Dramos teatro nuolaužas. Vargu, ar ten dar įmanoma rasti gyvų žmonių.
Tik Rusija savo noru, vargu, ar kiš milijardus į svetimos šalies griuvėsius. Mat Maskvai, anot ekspertų, dabar rūpi tik kaip užbaigti nevykusį karą ir ištrinti šio karo nusikaltimus. Tikroji Mariupolio valdžia skelbia, kad už 10 km į šiaurę nuo Mariupolio okupantai iškasė dar vieną masinę kapavietę – tai jau trečia, kurią aptiko palydovai.
Vienos – esančios prie Staryk Krym kaimo – griovio ilgis per mėnesį nuo 60–70 metrų išaugo iki 200 m. Vienintelis būdas ukrainiečiams užkirsti kelią tokių masinių kapaviečių daugėjimui savo šalyje – tai ne vien gynyba nuo okupantų, bet ir efektyvus jų puolimas ir varymas iš šalies.
Vakarai didina karinę paramą Ukrainai
Vokietijoje amerikiečių Ramsteino karinėje bazėje šiandien Ukrainai itin svarbus JAV ir sąjungininkų susitikimas. Jame dalyvauja atstovai iš 40-ies šalių. Trap jų ir australai, ir japonai. Svečių sąraše ir Švedija, ir Suomija, kurios jau kitą mėnesį žada kartu pateikti oficialius prašymus dėl stojimo į NATO.
„Šiandien matome, kaip viso pasaulio geranoriškos šalys vieningai remia Ukrainą kovoje prieš Rusijos imperialistinę agresiją. Ir tai yra teisingas kelias“, – sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Pagrindinis susitikimo klausimas – kokius dar ginklus Vakarai tieks ukrainiečiams. Tad prieš susitikimą pralaimėjimą kare, anot ekspertų, nujaučiantis Kremlius nusprendė sau jau įprastu būdu pagrasinti. Putino dešinioji ranka pareiškė, kad kyla Trečiojo pasaulinio karo grėsmė.
„Grėsmė rimta. Ji reali, jos negalima neįvertinti“, – teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergei Lavrovas.
Mūsų prezidentas sako, kad neturėtume leistis į Maskvos primetamą žaidimą.
„Mes tikrai neturime leistis bauginami štai šitų retorikų, kurios tapo jau įprastinėmis. Ir tiesą sakant, nebeieškoma priežasčių – tiesiog pasinaudojama kiekviena tinkama ir netinkama proga, kad pamėginti sustabdyti Vakarų valstybes nuo pagalbos Ukrainai“, – sako G. Nausėda.
Ir panašu, Kremliaus grasinimai tik dar labiau telkia Vakarus.
Rusijos grasinimai duoda priešingą efektą
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiezkis patvirtino, kad Lenkija jau perdavė Ukrainai tankų „T-72“. Mainais už tai Britanija lenkams siunčia tankus „Challenger 2“. O Ukrainai Londonas perduoda šarvuočius „Stormer“ su raketų „Starstreak“ paleidimo sistemomis.
„Šios Stormer mašinos leis pagerinti ukrainiečių trumpojo nuotolio oro gynybą ir dieną, ir naktį“, – teigia britų gynybos ministras Benas Wallace'as.
Amerikiečiai skelbia jau perdavę Ukrainai reaktyvinių raketų sistemų „M142 HIMARS“. Tačiau kur kas įdomesnės naujienos pasaulį pasiekia iš Vokietijos. Panašu, kad Berlynas atsimerkia ir jau žada siųsti Ukrainai „Gepard“ savaeiges zenitines oro gynybos sistemas.
„Tai yra kaip tik tai, ko dabar reikia Ukrainai užtikrinant oro gynybą. Visiškai aišku, kad Vokietija pasiruošusi padėti. Ir mes aptarsime, kaip toliau remsime Ukrainą šioje svarbioje kovoje už laisvę“, – kalba Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.
Vokietijos spauda skelbia, kad ginkluotės gigantai „Rheinmetal“ oficialiai paprašė vyriausybės leidimo tiekti Ukrainai ir 88 tankus Leopard 1A5. Šaltiniai Vokietijos vyriausybėje praneša, kad leidimą tiekti tankus suteiks. Bet vokiečių ministrė kol kas neatskleidžia, kada bus priimti sprendimai.
„Istorijos pamokos aiškios. Jei planuoji sukurti tūkstantmečio reichą – pralaimėsi. Jei nori sunaikinti kaimynus – pralaimėsi. Jei nori atkurti senąją imperiją – pralaimėsi. Ir jei eisi prieš ukrainiečius – pralaimėsi“, – sako V. Zelensky.
Neramumai Padniestrėje
Rusija, panašu, taip pat bando išsitraukti naujų ginklų kare. Rusijos remiamų Moldovos separatistų kontroliuojamo Padniestrės regiono valdžia skelbia apie jos teritorijoje, netoli sienos su Ukraina neva vykdomus teroro išpuolius.
Esą vakar vakare kažkas paleido granatsvaidžių šūvių į separatistinio regiono Valstybės saugumo ministeriją Tiraspolyje. O šiandien sprogimai nugriaudėjo Tiraspolio aerodrome ir Majako gyvenvietėje – ten sunaikintos dvi radijo antenos, regione transliuojančios Rusijos radiją.
Ukraina iš karto paskelbė, kad tai – Rusijos provokacija. Ir pateikė įrodymų. Nukentėjusi separatistų ministerija dar prieš kelias dienas teiravosi, kur pastate galima saugiai pasislėpti – panašu ruošėsi apšaudymui. Be to, Rusijos generolas majoras Minekajevas prieš kelias dienas keistai kalbėjo apie pramanytą rusakalbių engimą regione. Ir jei sutapimų atrodo mažai prašom – Kremlius jau reiškia susirūpinimą.
„Mes atidžiai stebime, kaip vystosi situacija. Žinoma, naujienos iš ten kelia susirūpinimą“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskov.
Moldova dėl provokacijų separatistiniame regione sušaukė neeilinį Saugumo tarybos posėdį. Šalies prezidentė sako, kad kažkokios jėgos bando destabilizuoti šalį.
„Tai kelia Padniestrės pažeidžiamumą ir didina riziką Moldovai. Smerkiame bet kokias provokacijas ir bandymus įtraukti Moldovą į veiksmus, galinčius kelti pavojų taikai šalyje“, – sako Moldovos prezidentė Maia Sandu.
Maskva prieš porą dienų įgarsino siekius okupuoti visą Ukrainos pietinę dalį iki pat separatistinės Padniestrės. Regione Rusija turi karinę bazę ir ginkluotės sandėlių su apie 20 tūkst. tonų šaudmenų.
