Tuo metu Vokietijos kancleris vieši Kinijoje, kur karo taip ir nepasmerkusį Xi Jinpingą ragina pasinaudoti įtaka ir spausti Rusiją dėl taikos.
Dirbtuvėse prie Charkivo darbas vyksta dieną – naktį. Ukrainos kariai čia remontuoja karinę techniką, kuri dar gali pasitarnauti mūšio lauke. Ukrainiečiai taiso ne tik apgadintą savo techniką, bet ir iš okupantų perimtus „trofėjinius“ tankus, pėstininkų kovos mašinas, šarvuočius.
Britų gynybos ministerija dar vakar pranešė, kad Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose, Rusija praranda daugiau nei 40 šarvuotosios technikos vienetų per dieną, o tai prilygsta kiekiui, kurį turi batalionas. Tad, akivaizdu, darbo čia netrūksta. Svarbu tik kad okupantai nesuuostų, kur vyksta remonto darbai.
„Yra kolaborantų, kurie mus stebi, todėl kartą ar du per mėnesį pakeičiame lokaciją“, – sako Ukrainos karininkas Oleksandr Bohatirev.
O okupantai ir toliau griauna Ukrainos miestus. Sugriauti ne tik namai, bet ir žmonių gyvenimai. Per apšaudymą žuvo moteris. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad okupantų karo vadai kai kuriose fronto dalyse tris kartus padidino kovinių veiksmų intensyvumą.
Tačiau ukrainiečiai nestovi rankų sudėję. Į priešo pozicijas Charkivo srityje skrieja „GRAD“ raketų lietus.
„Užduotis – sunaikinti priešą. Gauname koordinates ir pirmyn. Tokia mūsų misija“, – kalba Ukrainos karys Mykola.
Visgi okupantų planas neteisėtai V. Putino aneksuotoje Chersono srityje kol kas neaiškus. Tiesa, pats V. Putinas pareiškė, kad civiliams ten ne vieta.
„Dabar, žinoma, tie, kurie gyvena Chersone, turi būti iškeldinti iš zonos, kur tęsiasi pavojingiausi karo veiksmai. Civiliai gyventojai neturėtų nukentėti nuo apšaudymų, puolamųjų, kontrpuolimo ir kitų veiksmų“, – teigia V. Putinas.
Jungtinių Valstijų Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusija ir toliau atitraukia kai kuriuos dalinius iš srities šiaurės vakarų. Be to, Krymo link pasitraukė ir okupacinė Chersono valdžia. O tai esą gali reikšti du dalykus: arba Rusijos pajėgos rengiasi palikti strategiškai svarbų Chersono miestą, arba ruošiasi nuožmiems mūšiams jame. Bet kokiu atveju, pergalę Pentagonas pranašauja ukrainiečiams.
„Kalbant apie tai, ar ukrainiečiai gali atsikovoti rusų pajėgų užimtas teritorijas vakariniame Dnipro upės krante ir aplink Chersono miestą, tvirtai tikiu, kad jie gali tai padaryti. Jau matėme, kaip metodiškai ir labai veiksmingai jie geba atsiimti savo teritorijas“, – sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Ukraina kovoja ne tik dėl savo teritorijų, bet ir dėl karo belaisvių. Po dar vienų mainų su Rusija į tėvynę grįžta 107 ukrainiečiai. Tarp išlaisvintųjų ir 74 Mariupolio gynėjai iš legenda tapusio „Azovo“ pulko.
Ukrainos karius pasitikę pareigūnai sako, kad pirmiausia išlaisvintiems kariams bus suteikta medicininė pagalba, kadangi dauguma jų sužeisti.
Kiek linksmesni vaizdai iš fronto – „koviniai“ Ukrainos karių gyvūnai. Po Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose paistalų apie iš Ukrainos paleidžiamus uodus „žudikus“, užkrečiančius žmones labai sunkiomis ligomis, ką jau kalbėti apie pelėdžiukus: „Treniruotė prasidėjo. Išgąsdinkite orkus.“
Ar lapes.
Savo ruožtu į Kiniją prieštaringai vertinamo vizito atvykęs Vokietijos kancleris, su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė ir ne tik ekonominį šalių bendradarbiavimą, bet ir Rusijos žvanginimą branduoliniais ginklais.
„Prezidentas Xi ir aš sutariame, kad branduoliniai grasinimai yra neatsakingi ir labai pavojingi. Panaudojusi branduolinius ginklus, Rusija peržengtų liniją, kurią kartu nubrėžė pasaulio bendruomenė“, – kalba Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Be to, O. Scholzas paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai. Tik nežinia, ar Kinijos lyderiu jis gali pasitikėti, mat Xi Jinpingas taip ir nėra pasmerkęs Rusijos karo Ukrainoje.
„Kinija yra atsakinga už taiką pasaulyje. Sakiau prezidentui Xi, kad Kinijai svarbu panaudoti savo įtaką Rusijai. Tai susiję su mūsų visų priimtos Jungtinių Tautų chartijos principais, tokiais kaip kiekvienos šalies suverenitetas ir teritorinis vientisumas, kuris taip pat svarbus Kinijai“, – tvirtina O. Scholzas.
O britų dienraštis „The Times“ paskelbė, kas paskatino V. Putiną pradėti karą Ukrainoje. Anot „The Times“ šaltinių, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tebuvo neryžtingas vykdytojas, o sprendimą pulti Ukrainą dar praėjusių metų vasarą neva priėmė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas, kurie vėliau įtikino V. Putiną.
Be to, V. Putino sprendimui lemiamos įtakos neva turėjo ir milijardierius, asmeniniu jo bankininku vadinamas oligarchas Jurijus Kovalčiukas. „The Times“ teigimu, dauguma Rusijos oligarchų ir politinio elito narių neva nebuvo informuoti apie planus pradėti karą ir eskalaciją prie Ukrainos sienų laikė V. Putino blefu iki pat paskutinių dienų.
