Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų. Bankų prognozės rodo, kad ir infliacija kitąmet toliau šieps nasrus, o ekonomika neaugs.
Marijampolietė Eglė su vyru trijų kambarių butą senos statybos name nusipirko beveik prieš metus – ėmė paskolą. Abiem tai pirmas būstas, tad džiaugsmo buvo į valias. Visgi dabar džiugesį keičia nerimas – kaip reikės susimokėti didėjančias palūkanas. Pora jau žino, kad bankas jas perskaičiuos lapkritį.
„Pasiskaičiavome, kad gal 40–50 eurų prisidėt. Pradžioj, o kiek bus vėliau, nežinome“, – sako marijampolietė Eglė Bend-Gicevičienė.
Dabar paskola Eglei su vyru per mėnesį kainuoja 200 eurų, tad įmoka augs net penktadaliu.
„Labai bijom, labai pergyvenam, bet, kai ateis ta diena, pagyvensim, pamatysim“, – kalba Eglė.
Marijampolietė nė neslepia – dabar nuosavo būsto tikriausiai nusipirkti nepajėgtų.
„Manau, kad šiandien galbūt ir nebūtų įmanoma įsigyti, nes ir prieš tai buvo labai sunku“, – tvirtina Eglė.
Žmonių nerimas – ne be pagrindo. Nors dar metų pradžioje standartinė šimto tūkstančių eurų paskola dviejų kambarių butui su poros procentų marža kainavo kiek daugiau nei 300-us eurų į mėnesį, dabar suma jau paaugusi pusšimčiu eurų. Europos Centrinis Bankas palūkanų normą liepą ir rugsėjį jau kilstelėjo iki 1,25 proc.
Tačiau šis dydis seka paskui „Euribor“ tarpbankines palūkanų normas, o jos jau šiandien viršija du procentus. Maždaug iki tiek palūkanas turėtų didinti ir Europos Centrinis Bankas. Tai reiškia, kad standartinė buto paskola brangs dar beveik penkiasdešimčia eurų – iš viso, maždaug šimtu eurų nuo metų pradžios. Ir tai – ne pabaiga, tvirtina ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Palūkanos gali didėti apie 4 procentus kitais metais. Tai reiškia, kad 100 tūkst. eurų paskolą turintis žmogus mokėtų apie 4000 eurų palūkanų kasmet papildomai. Čia yra didžiausia kitų metų rizika“, – teigia M. Dubnikoas.
Pasak Dubnikovo, tūkstančiu ar dar daugiau per metus išbrangsiančios paskolos taps pagrindine kitų metų žmonių problema.
„Čia yra rimčiau negu energetinis iššūkis, nes energetinis iššūkis nueina į antrą planą. Jei kalbam apie elektrą, šiandien elektra kainuoja 20 ct. Kompensacija yra 28 centai, tai kompensacijų net neprireiks, gali būti“, – sako M. Dubnikovas.
Dėl infliacijos ir augančių palūkanų sunerimę tautiečiai jau dabar perka mažiau būstų.
„Registrų centro duomenys rodo, kad trečią ketvirtį būsto sandorių Lietuvoje buvo iki 15 proc. mažiau negu prieš metus“, – tvirtina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Žmonėms vis sudėtingiau ne tik susimokėti augančias palūkanas už būstą ar automobilius, bet ir susitaupyti, kai infliacija vis dar viršija 20 proc.
„Žmonėms yra sunkiau dabar sutaupyti pradiniam įnašui. Taip, čia bus svarbiausias neigiamas veiksnys, kalbant jau apie kitus metus“, – sako T. Povilauskas.
Visgi ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad taip žvėriškai Europos Centrinis Bankas įsiskolinusių žmonių nebaus.
„Sunku tikėtis, kad ECB visiškai ignoruos neigiamas ekonomines tendencijas ir kels palūkanų normas tol, kol sulūš ir būsto rinka. Pakels iki 2,5 proc. ir jau kitų metų pabaigoje pradės mažinti palūkanų normas. Europai nereikia tokių didelių palūkanų, visiems akivaizdu, kad su didesnėm palūkanų normom nei dujų, nei elektros kainų niekaip nesumažinsi“, – kalba N. Mačiulis.
„Europos Centrinis Bankas nori atvėsinti ekonomiką, atvėsinti žmonių norus išlaidauti. Palūkanų kėlimas reiškia, kad žmonės nesiskolina arba grąžina skolas atgal ir tokiu būdu pinigų rinkoje smarkiai sumažėja. Tai yra labai skausmingas procesas, bet jis būtinas“, – aiškina M. Dubnikovas.
Naujausią ekonominę apžvalgą skelbiantis „Swedbank“ prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomika neaugs. O vidutinė metinė infliacija esą bus didesnė, nei prognozės skelbė anksčiau – beveik 9 procentai.
„Prekių kainų stabilios tendencijos, galbūt net kai kurios atpigs, bet paslaugų brangimas tęsis, nes didėja sparčiai darbo sąnaudos“, – tikina N. Mačiulis.
Tiek Lietuva, tiek kitos Vakarų valstybės nyra į recesiją, visgi krize Nerijus Mačiulis šio nuosmukio nevadina.
„Tai toks planinis nuleidimas ant žemės ir visi tikisi minkšto nusileidimo, kad tai nepavirs į nevaldomą šoką. Krizė būtų, jei tai būtų netikėta, skausmingos pasekmės, kurios nuvilnija per darbo rinką, pavirsta į sparčiai didėjantį nedarbo lygį. To mes nematome ir neprognozuojame“, – tvirtina N. Mačiulis.
Žmonių finansiniai lūkesčiai prastėja – tautiečiai jau perka mažiau nebūtinų prekių.
