Vašingtonas skelbia, kad Irane Kremlius ieško ginklų karui. O jau užimtose teritorijose Ukrainoje ruošiamasi referendumams dėl prijungimo prie Rusijos. Putino dešinioji ranka Lavrovas pirmą kartą nuo karo pradžios atvirai pripažino, kad Maskva Ukrainoje gviešiasi užgrobti daugiau nei vien Donecko ir Luhansko sritis.
Šio išbandymo Putinas neabejotinai nesitikėjo. Juk įprastai jis vėluoja į susitikimus. Kartais dešimtis minučių ar net valandas verčia pasaulio lyderius nepatogiai jo laukti ir mėgaujasi tokia galia. Į nepatogią situaciją Irane Putiną dabar pastatė Turkijos prezidentas. Galimai pamokydamas jį už tai, kad pats Putino ilgai laukė Maskvoje prieš dvejus metus.
Putinui nepatogu buvo vos minutę, bet ši minutė – puikus simbolis to, koks izoliuotas Putinas ir Rusija pasaulinėje arenoje. Visų pirma todėl, kad Putinas pagalbos ir užtarimo atvyko į Iraną – terorizmą remiančią valstybę.
Turkijos prezidentas gi, tapęs tarpininku sprendžiant Maskvos vykdomą Ukrainos uostų blokadą, naudojasi proga paspausti Rusiją.
„Manau, šio tarpininkavimo metu Rusija priėmė teisingą poziciją“, – teigia Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas.
„Dar ne visi klausimai išspręsti. Bet judame ir tai yra gerai“, – sako V. Putinas.
JAV žvalgyba ir karo ekspertai jau ne pirmą dieną kartoja, kad tikrasis Putino vizito tikslas Irane – ne oficialūs Sirijos klausimai, o Teherano režimo karinė pagalba. Rusija iš Irano planuoja pirkti kelis šimtus dronų.
„Tai rodo, kokius sunkumus patiria jų pramonė dėl karo Ukrainoje. Jau žinome, kad jiems trūksta tikslių ginklų, pažangių sistemų, tankų ar net lėktuvų. Ypač trūksta mikroelektronikos dėl sankcijų eksporto ribojimų“, – kalba Nacionalinio saugumo tarybos atstovas John Kirby.
Ir, žinoma, Putinas ieško užtarimo. Jo išgirsta su kaupu iš idėjinio Teherano režimo lyderio Ajatolos Ali Khamenėjaus. Šis pagyrė Putiną už žudynes Ukrainoje ir paragino kartu nepasiduoti Vakarams. Abiejų teroristinių valstybių lyderiai susitarė glaudžiau bendradarbiauti.
O jau po susitikimų Putinas netiesiogiai pripažino, kad blokuoja Ukrainos uostus, siekdamas naudos sau. Absurdiškai pareiškė norintis padėti, nors ne kas kitas, o Rusija kalta dėl eksporto blokados.
„Mes padėsime išvežti Ukrainos grūdus. Bet tikimės, kad ir visi apribojimai Rusijos grūdų eksportui bus panaikinti“, – sako V. Putinas.
Visai kito lygio susitikimas Vašingtone – ten su gėlių puokšte Amerikos prezidentas Joe Bidenas ir pirmoji ponia pasitinka Ukrainos prezidento žmoną Oleną. Vašingtonas svariausiai prisideda prie Ukrainos gynybos. Nors dar nė nepradėjo veikti „lendlizas“. O tiesioginis kalbėjimas su Amerikos viršūnėmis motyvuoja ir toliau remti Ukrainą. Jill Biden su Olena Zelenska buvo susitikusi ir gegužę per neskelbtą vizitą į Ukrainą.
„Neįmanoma apsilankius karo zonoje grįžti nejaučiant ten sutiktų žmonių kančių ir skausmo…“, – sako JAV pirmoji ponia Jill Biden.
Antradienį Olena Zelenska susitiko ir su JAV Tarptautinės plėtros agentūros vadove.
Vašingtonas žada 100 mln. USD pagalbą Ukrainos ūkininkams. Ir jau netrukus planuoja išsiųsti Ukrainai dar vieną karinės paramos paketą su papildomomis keturiomis sistemomis HIMARS ir joms skirtomis raketomis. Ukraina dabar turi vos 8 tokias sistemas, bet jos jau keičia karo eigą. Per vieną mėnesį Ukrainos kariai jomis sunaikino 30 rusų sandėlių ir vadaviečių ir smarkiai sulėtino okupantų puolimą.
Galimai šiomis toliašaudėmis sistemomis Ukraina šiandien jau antrą kartą smogė ir svarbiam Antonovo tiltui per Dniprą Chersone.
HIMARS raketos neskirtos tiltams naikinti, bet iš tiesų nėra svarbiausia. kaip ukrainiečiai smūgiuoja tiltui. Svarbu, kad jis okupantams gyvybiškai svarbus. Tai vienintelė jungtis per platų Dniprą Chersone. Antras toks tiltas už 50 km Naujojoje Kachovkoje.
Nukirtus šias arterijas būtų visiškai atkirstas okupantų paramos tiekimas iš pietų ir atsitraukimo keliai per platų Dniprą. Kyjivas jau anksčiau skelbė, kad deokupuoti Chersono sritį skubės anksčiau, nei rusai ten surengs suklastotą referendumą. Amerikos žvalgyba skelbia, kad okupantai jau planuoja tai daryti.
„Rusijos statytiniai teritorijose sako, kad jis įvyks vėliau šiemet. Galimai kartu su Rusijoje rugsėjį vyksiančiais rinkimais regionuose“, – sako J. Kirby.
Okupantai jau skuba didinti Rusijos piliečių skaičių Chersone. Internete jau plinta įrašai, kaip Kremliaus pakalikai srityje dalina vietiniams pinigus, kad tik šie imtų rusiškus pasus.
Ir lyg viso to patvirtinimas – fašistinio Maskvos režimo užsienio reikalų ministras šiandien atvirai pripažino, kad Rusijos tikslas Ukrainoje jau nebe vien Donecko ir Luhansko sritys.
„Dabar geografija kitokia. Tai toli gražu ne tik DNR ir LNR. Tai ir Chersono, ir Zaporižios sritys, ir daug kitų teritorijų. Ir šis procesas tęsiasi“, – kalba Rusijos užsienio reikalų ministras Sergej Lavrov.
Ką reiškia Lavrovo žodžiai „procesas“ arba „specialioji operacija“, aiškiai rodo subjauroti kūnai Charkive. Ir daugiau nei 2 val. maldas prie ką tik rusų nužudyto 13-mečio kūno skaitantis tėvas. Laiko jį už rankos.
Per naujausią rusų apšaudymą Charkive reaktyvinės sistemos „Uragan“ raketos smogė autobusų stotelei:
„Trys žuvo. Tarp jų 13 m. berniukas. Dar du sužeisti. Viena jų – 15 m. mergaitė. Dabar ją operuoja.“
Bukai žudyti civilius tesugebantys rusai Ukrainoje pastaruoju metu įsigudrino vis dažniau numušti ir savo pačių karinius orlaivius.
Esama informacijos, kad per kelias dienas fronte rusai galėjo numušti mažiausiai du savo pačių lėktuvus. Ir veikiausiai dėl tų pačių amerikietiškų HIMARS sistemų. Esą rusų oro gynybos sistemos bando numušti amerikietiškas raketas, bet bukai pataiko į tas pačias raketas gaudančius savo lėktuvus.
