Vilniuje rugsėjis reiškia ne tik atostogų pabaigą, naujų mokslo metų pradžią bet ir gatvėse didžiules automobilių spūstis. Miestiečiai gaišta laiką jose ne tik rytinio ar vakarinio piko metu, bet jau ir per pietus. Gyventojai keikia miesto valdžią – ir dėl gatvėse atsiradusių naujų eismą stabdančių šviesoforų, ir dėl per vasarą nebaigti gatvių remontai:
„Visą centrą uždarė, kada mokslo metai prasideda. Žmonių masė, pradeda gatves remontuoti. Tai jų problema. Smegenų daugiau turėtų, būtų geriau.“
„Važiuoju prieš pat piką. Jei 5 minutes pavėluoju, įlendu į grūstį.“
„Žmonės dirba viename gale, vaikai negauna darželių, mokyklų arčiau namų. Tėvai priversti vaikus vežti per visą miestą.“
„Mes pamirštam apie kitus, galvojam tik apie save. Parkavimas, sugalvojau apsisukau bet kur, kur man patogiau. Susidaro spūstys.“
„Čia kalbos metai iš metų, nežinau, ką daryti.“
Vilniaus valdininkai mėgina teisintis visų gatvių per vasarą suremontuoti tiesiog nespėjantys, o nauji šviesoforai dygsta esą tik tam, kad eismo dalyviams būtų saugiau. Ir jie esą reguliuojami išmaniai, kad spūsčių būtų kuo mažiau. Dėl kamščių gatvėse valdininkai pirmiausia kaltina pačius vairuotojus. Esą nepatenkinti spūstimis vilniečiai turėtų pradėti jas mažinti pirmiausia patys – jei jau sėda prie vairo, tai kartu vežtis bent po vieną keleivį, o dar geriau – sėsti į autobusą ar troleibusą ir dažniau vaikščioti pėsčiomis bei važiuoti dviračiu.
„Jei kiekvienas vairuotojas paimtų po kolegą pavežti automobiliu, spūstys sumažėtų perpus. Vidutinis automobilio užpildymas 1,2-1,3 žmogaus. Tik kas penktame automobilyje važiuoja ne vienas vairuotojas“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Eismo prižiūrėtojai tvirtina, kad dėl koronaviruso tautiečiams mažiau keliaujant užsienyje, net vasarą Vilniuje automobilių buvo daugiau nei ankstesniais metais. Na o šį mėnesį mašinų gatvėse turi padaugėti dar mažiausiai penktadaliu. Ir tai nepaisant to, kad daug tautiečių tebedirba iš namų, o moksleiviai taip pat šį rudenį rečiau vyks į mokyklas, mat daug pamokų vyks nuotoliniu būdu. Tačiau spūstys susidaro ne tik dėl automobilių gausos – dažna ir štai tokia situacija šalia naujų dešinio posūkio sekcijų.
Dalis vairuotojų iki šiol nesupranta, nors ši tvarka galioja jau dešimt mėnesių, kad žalias šviesoforo signalas leidžia važiuoti dešinėn net ir tuo atveju, jei sekcijos rodyklė nešviečia.
Vilniuje šalia tokių šviesoforų su papildomomis sekcijomis eismo reguliuotojai prikabino ryškiaspalvių informacinių skydų. Jis vairuotojams turėtų padėti greičiau susivokti, kaip elgtis šioje sankryžoje.
„Pastebėjome pradėję diegti papildomas sekcijas į dešinę, kad žmonės dar ne iki galo žino, kaip reikia važiuoti, važiavimas degant žaliai, bet nedegant sekcijai galimas“, – pasakoja M. Gusarovienė.
Liepą uždraudę tranzitinį mašinų judėjimą sostinės senamiestyje, sostinės valdininkai pripažįsta eismą sumažinę vos dešimtadaliu, tačiau kilpinio eismo nežada atšaukti.
„Rytinio piko metu transporto srautai senamiestyje sumažėjo 10 proc. aplinkinėse gatvėse, kuriomis juda automobiliai, apie 3 proc. padidėjimas“, – teigia M. Gusarovienė.
Spūstis rudenį didina ir tamsa rytais bei vakarais, taip pat ir šlapia kelio danga, dėl ko vairuotojai ne tik juda lėčiau, bet ir pridaro avarijų. Tad kelininkai ragina vairuotojus šaltuoju metų laiku būti itin atidžius, užmiestyje dar daug kelių teberemontuojami, o kelio juostos ir ženklai išblukę.
„Juo naudotis galima, tik vairuotojų prašytume atidžiai sekti ženklus, ypač naktį, kai oro sąlygos nepalankios. Pasirinkti saugų greitį, vengti staigaus manevravimo, važiuoti saugiai“, – kalbėjo Automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Kelininkai prognozuoja, kad šiemeyt vėluos paženklinti daugybę užmiesčio kelių, dėl to sumažės juose saugumas. Kelių ženklinimo bendrovė „Biseris“, kuriai pradeda vadovauti buvęs Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas, apskundė teismui 6 milijonų eurų vertės konkursą, kurį laimėjo įmonė „Brosta“, dėl 30 savivaldybių valstybinių kelių ženklinimo.
