Varėnos rajono, Barčių kaimo gyventojas Algimantas, kaime augantį klevą pradeda tikrinti maždaug nuo vasario vidurio. Įprastai tuomet jau pradeda tekėti sula.
Vyras prieš kelias dienas pragręžė medį ir pakabino polietileno maišą. Rezultatas nudžiugino ir patį dzūką – per vieną naktį prilašėjo pora litrų gardžių ir sveikatai naudingų klevo sulčių.
„Pradėjo bėgti jau. Jau bėga. Neaišku, kiek ji bėgs. Bet dabar bėga gerai. Prieš pora dienų pabandžiau ir žiūriu, kad gyvas klevas, atgijęs jau. Ašaroja“, – sako Barčių kaimo gyventojas Algimantas.
Sula pradeda tekėti, kai dienomis pradeda šilti, o naktimis atvėsta. Algimantas sako, kad klevo sultimis mėgaujasi kiekvieną pavasarį. Tiesa, nesidomėjo, kokių organizmui naudingų medžiagų turi šis skystis.
„Nežinau, neklausiau nieko, kuo ji čia naudinga, bet kenkti tikrai nekenkia. Geriau nei limonadas“, – pasakoja Algimantas.
Užtat specialistai vardina gerąsias sulos savybes. Dabar ji bėga tik iš klevų. Tačiau netrukus pasirodys ir beržų sula. Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad tiek vieno, tiek kito medžios sultyse žmogaus organizmui naudingų medžiagų – galybė.
„Medžio suloje yra įvairių medžiagų, kurios tikrai yra naudingos žmogaus sveikatai. Tai yra pirmieji gyvybei ir sveikatai reikalingi vitaminai, kuriuos galima gauti tiesiai iš gamtos“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė Ramutė Kunigiškienė.
Visuomenės sveikatos specialistė sako, kad klevo sula nuo beržo labiausiai skiriasi saldumu. Klevo medžio sultys yra žymiai saldesnės.
„Yra ir magnio, mangano, natrio, kalcio, kalio ir geležies, cinko, fosforo. Na, ir dar kitokių. Aišku, yra fruktozės, nes pagal skonį jaučiame, kad ji yra saldi“, – kalbėjo R. Kunigiškienė.
Dėl didesnio fruktozės kiekio specialistai perspėja klevų sulos nepadauginti. Sako, kaip ir viską, tai ir sulą, reikėtų vartoti saikingai.
„Joje yra nemažai fruktozės. Tai kaip ir bet kurio gėrimo ar maisto perdozuoti nereikia. Reikia dozes prisižiūrėti. Bet gerti, kol yra sezonas, kol ta sula bėga, kol gamta mus apdovanoja savo dovanomis, tai tikrai vertėtų“, – sako R. Kunigiškienė.
Tiek klevų, tiek beržų sulą specialistė ragina gerti ne tik šviežią, bet ir šiek tiek parauginti. Jei yra galimybė, sulą galimą įsidėti į šaldiklį ir karštą vasaros dieną turėti sveiko, gaivaus gėrimo. Barčių kaimo gyventojas Algimantas sako, kad tik beržų sulą ilgiau laiko. Klevų geria šviežią. O ir kiti žmonės sako dažniau užsiprašo beržų sulos. Bet gal tik dėl to, kad šios visada būna žymiai gausiau nei klevų.
„Klevų tai nelabai. Beržo kai ateina, tada jau būna daug užsakymų. Draugų, pažįstamų gerą ratą turiu. O klevų tai neprileisiu, nes vienas klevas kaime likęs. Į miškus dar neįeisi – sniego daug. Kai nuleis – bandysiu“, – pasakoja Algimantas.
O miškininkai ir aplinkosaugininkai ragina žmones nenuskriausti medžių. Teigiama, kad saikingas sulos leidimas žalos nepadaro. Tačiau po visko privalu sutvarkyti medžiui padarytą žaizdą.
