Pajūrio gyventojai ir poilsiautojai nustebę apžiūrinėja pušynus palei Baltiją. Dalis medžių visiškai rudi. Vietiniai pasakoja, kad pušys ruduoja kasmet, tačiau net taip masiškai kaip dabar:
„Kas joms čia galėjo nutikti? Lietaus trūksta. Gal tikrai, oras toks nepalankus joms. Gal tikrai oras toks nepalankus joms. Gal lietaus joms trūksta šiek tiek. Mažoka lietaus, šalta. Gal kokie kiti čia dalykai, mes nežinom. Nu ir, aišku, saulė.“
„Nu tai aišku, ne taip gražu kaip žalia. Ne, ne taip gražu. Nežinau, nežinau, ką daryti.“
O ką daryti pataria botanikai. Jie ir priežastį, kodėl pušys ruduoja, žino. Teigia, kad spygliuočius užpuolė grybelis. Botanikai įspėja, kad grybo plitimą privalu kuo greičiau stabdyti. Todėl specialistai pataria ne tik medžius purkšti specialiomis priemonėmis bei intensyviau grėbti nukritusius spyglius, o ir pradėti spygliuočius kirsti.
„Iš tiesų tai ir yra grybas, kuris yra kenksmingas ypač paprastajai pušiai. Na kartais ir pažeidžia ir kalnines pušis ir kitas pušis“, – sako Klaipėdos universiteto botanikė Asta Klimienė.
Botanikė pasakoja, kad taip spygliuočiai ruduoja ne tik Lietuvos pajūryje. Panašūs reiškiniai pastebimi visoje Europoje. O dėl grybelio plitimo kaltas šylantis klimatas.
„Jis formuojasi, keliauja šiuo metu keičiantis klimato parametrams. Šiltėjant žiemoms kai nebelieka žiemą įšalo, kai drėgnesnis ruduo ar žiema drėgnesnė. Pliusinės temperatūros. Vasarą netrūksta šilumos ir drėgmės – pačios palankiausios sąlygos šitam grybui plisti“, – pasakoja A. Klimienė.
Grybas pušimis atkeliavo net iki Palangos. Vietos girininkai pasakoja, kad liga sutrumpina pušies spyglių gyvenimo laiką, todėl jie džiūva ir pušys atrodo rudos. Sveiko medžio spygliai krenta kas du tris metus.
„Ūgliukas eina vėl, vėl čia užaugs, vėl nauji spygliai. Vėl jis čia išleidžia puokštę, vėl jis čia šakojasi. O šitie va jau kitąmet“, – teigia Palangos girininkas Stanislovas Jonaitis.
Vis dėlto, kurorto girininkams labiau nerimą kelia kita pušų liga. Ir ji kur kas pavojingesnė, sako. Spygliuočių viršūnes puola vabalai kenkėjai, kurie šylant klimatui dauginasi kur kas dažniau.
„Jeigu mes tokių užpultų neiškirsim, ir paliksim, nesudorosim, neišvešim yra pavojus, kad šitas vabalas gali labiau išplisti. Jeigu aišku jam bus geros sąlygos, sausos vasaros“, – kalbėjo S. Jonaitis.
Girininkas guodžiasi dar viena problema, kuri taip pat kenkia pušims. Tai nuolatinis smėlio pustymas. Vaizdas gražus – smėlyje skendintis pušynėlis. Atrodo, lakstyk drąsiai basomis, nes spygliai padų neduria. Tačiau girininkai aiškina, kad taip užpustyti pušų kamienai ima pūti:
„Ir visas šitas baltas smėlis yra grynai per šią žiemą. Va. Čia yra tikrai „biški“ per stipriai ir praktiškai mes čia miške jau nieko nebepadarom ir visas stabdymas turėtų prasidėti jau prieškopyje.“
Miškininkai sako ir patys gali kopas tvirtinti, kad taip nepustytų. Tačiau esą šalies valdžia jau eilę metų tam pinigų nebeskiria. Dar kopos tvarkomos atskirai projektais, todėl, pasak girininkų ir nutinka taip, kad vienkartiniai darbai naudos ir teatneša tik vienam kartui.
