Namus pastačiusios, o dabar jau bankrutuojančios įmonės atstovai teigia, kad tik taip gali grąžinti juodkrantiškiams pinigus. Tačiau, politologų vertinimu, už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai.
19 žmonių būrys iš Juodrantės jau 14 metų mina teismų slenksčius. Dalis jų čia vėl susitiko.
Juodkrantiškių likimas nepavydėtinas. Pasiėmę iš banko paskolas, žmonės nusipirko butus. Po kiek laiko paaiškėjo, kad namai bei šalia stovėjęs restoranas – nelegalūs statiniai, tad teismas įpareigojo statinius nugriauti. Restorano vietoje dabar driekiasi plynas laukas ir paminklinis akmuo, o dėl namų žmonės vis dar bylinėjasi. Pastato statytojai skelbia bankrotą, šimtus tūkstančių eurų siekiančias paskolas bankams juodkrantiškiai moka, o butuose gyventi negali.
„Mes gyvename pas anytą Klaipėdoje, ne savo nuosavam bute“, – sako Juodkrantės gyventoja Eglė.
„Anūkė klausia: „Močiute, ar tu mokėjai pinigėlius?“. Žinoma, sakau, vaikeli. Ar be pinigų aš galėčiau gauti daiktą? „Tai, močiute, galima pasakyti, jei iš tavęs atima ir negrąžina pinigų, tai jie yra vagys“, – pasakoja Juodkrantės gyventoja Salomėja.
„Šiuo metu mūsų dviejuose namuose yra 8 nepilnamečiai vaikai. Mes esame paėmę paskolas, mokam toliau bankui, o pinigų atgauti negalime“, – kalbėjo Juodkrantės gyventoja Eglė.
Teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurios baigtis nulems, ar žmonės bus priverstinai iškeldinti. Kol taip nepadaryta, institucijos negali vykdyti kito teismo sprendimo – statinius tiesiog imti ir nugriauti. Bankrutuojantys statytojai teigia tik tokiu atveju gali žmonėms grąžinti pinigus. Nugriovus pastatus, jie tikisi iš valstybės prisiteisti kompensaciją, kuria esą ir padengtų skolą gyventojams.
„Jei statiniai šiuo metu jau būtų nugriauti, tai bankrutuojanti įmonė prisiteistų tuos nuostolius, nes ir praktika susiformavo, ir analogiška byla buvo dėl restorano, ir žala yra priteista“, – teigia bankrutuojančios įmonės atstovas Linas Drazdauskas.
Vis dėlto, juodkrantiškius atstovaujantis advokatas tokiais planais stebisi. Neteisėtai pastatytus butus gyventojams pardavusios įmonės kreditoriniai įsiskolinimai siekia per milijoną eurų, tad advokatas įsitikinęs – net ir gavę kompensaciją namų statytojai žmonėms neturės, iš ko sumokėti, nes dengs kitas skolas.
„Teismas turi ieškinio netenkinti tol, kol nebus priimtas sprendimas, kaip gyventojams grąžinti jų sumokėtus pinigus. Statytojas jau vieną kartą yra tuos pinigus gavęs, tai teismas natūraliai toje byloje turi paklausti – tai jūs tų pinigų negrąžinot, dėl ko prašote antrą kartą?“, – sako būstų savininkų advokatas Andžej Stankevič.
O štai juodkrantiškiai dėl visko kaltina ne nelegalių pastatų statytojus, o valstybę – esą valdininkai pastatus statyti leido, o vėliau nusprendė, kad pastatai nelegalūs. Todėl už jų bėdas esą turi mokėti visi mokesčių mokėtojai.
„Valstybė padarė klaidų. Valstybė savo klaidų nenori taisyti. Mes turim 14 metų minti teismų slenksčius.“
„Labai pikti ant vasltybės. Prkatiškai mus išvarė į dvasinę migraciją, aš taip galvoju. Patriotiškumas leidžiasi kaip pradurtas balionas.“
Politologų teigimu, tiek viena, tiek kita pusė bando iš balos išlipti sausa valstybės sąskaita. Anot jų, už kažkieno klaidas bei nežinia, ar skaidriai atsiradusius parašus turės sumokėti visi mokesčių mokėtojai. O tokių atvejų Lietuvoje apstu.
„Mes įsivaizduojam, kad valstybė – tai yra prezidentas, Vyriausybės vadovas, ministras pirmininkas, Seimas, bet valstybė esame mes. Nieko nėra nemokamo, viskas yra mokama. Tik ar mes sumokam patys už įvairias paslaugas, ar tai yra iš biudžeto padengiama, iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – mano KU politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tačiau teismų karuselė sukasi toliau, o griauti planuojamų pastatų savininkai žada rengti piketus prie savivaldybės.
