Šiomis dienomis dauguma Paryžiaus ir jo priemiesčių gyventojų pamiršo, ką reiškia būti sutartoje vietoje sutartu laiku. Miesto transporto sistemą jau dvyliktą dieną kausto streikas. Greitkeliuose, vedančiuose į Paryžių, kilometrinės spūstys, mat iš priemiesčių į miestą važiuoja tik apie pusė autobusų ir apie trečdalis greitųjų traukinių. Į keliones automobiliais Paryžiaus link leidžiasi tik kantriausieji:
„Tai nesąmonė, ne-są-mo-nė. Mes esame įkaitai. Tai labai erzina.“
Ne ką geresnė padėtis ir miesto metro stotyse. Jos perpildytos žmonių, mėginančių laiku pasiekti darbus, universitetus ir kitus kelionių tikslus. Visgi beveik dvi savaites trunkantys transporto trukdžiai – išbandymas visiems:
„Visi nori, kad tai baigtųsi. Abi pusės – vyriausybė ir profesinės sąjungos – parodė savo ragus, bet dabar jau reikia kompromiso ir liautis mus laikius įkaitais.“
„Visi moka šio streiko kainą. Tai vargas visiems. Negalime nuvykti į darbą, patys matote, kokia čia padėtis šiandien.“
Tačiau nežinia, ar Paryžių kaustančios spūstys greit baigsis. Dabar diskusijos tarp valdžios ir profsąjungų atstovų krypsta ne į tai, kada baigsis streikas, bet ar pavyks susitarti dėl vadinamųjų kalėdinių paliaubų, kad žmonės per šventes galėtų sklandžiai planuotis keliones.
„Per Kalėdas transporto sistema turi veikti. Ne dėl valdžios ir ne dėl profsąjungų, bet dėl Prancūzijos žmonių. Turime rasti būdą nutraukti šią krizę, išspręsti šį visus varginantį konfliktą“, – sako finansų ministras Bruno Le Maire.
Tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas kol kas neketina stabdyti savo stumiamos, žmonėms nepatinkančios pensijų reformos, dėl kurios jau rytoj – antrą kartą į gatves turėtų išeiti maždaug 800-ai tūkstančių prancūzų.