Pasak Užimtumo tarnybos, lietuvių įmonės įdarbino jau mažiausiai pusę tūkstančio karo pabėgėlių, o likusių laisvų darbo vietų ukrainiečiams – apie pusaštunto tūkstančio ir sąrašas plečiasi.
Iš Ukrainos Irpinės miesto į Kauną atkeliavusi Oksana darbuojasi prie siuvimo mašinėlės. Ją įdarbino baldų gamybos įmonė Kaune, tačiau ši profesija moteriai nėra nauja, gimtinėje ji dirbo siuvėja, tik kiek kitokia.
„Aš siuvau šilkines pižamas su plunksnomis, o dabar baldų apmušalus siūsim. Ne naujas darbas, bet technika nauja, kol kas man sudėtinga“, – pasakoja ukrainietė Oksana Yegorova.
Prasidėjus neramumams Ukrainoje, Oksana į Lietuvą atvažiavo viena, o jau vėliau pasikvietė ir dukrą su anūku bei marčią. Tačiau jos dukrai Katerinai, skirtingai nei mamai, naujai profesijai įvaldyti prireiks nemažai laiko. Iki neramumų Ukrainoje, ji gimtoje Irpinėje buvo pardavimų vadovė programavimo mokykloje.
„Kaip mes vakar kalbėjom, mes „nusinulinom“. Kas ką pasiekė ten, čia jau to nėra. Mes čia kaip kūdikiai, kurie pradeda vaikščioti nuo nulio“, – kalba ukrainietė Katerina Yegorova.
Kauno baldų gamybos įmonė jau įdarbino ir apgyvendino 5 ukrainietes moteris ir į savo gretas priimtų dar bet 8 karo pabėgėlius. Patirtis ir įgūdžiai, anot įmonės atstovės, nesvarbūs.
„Jos patirties baldų gamyboj neturėjo, bet pas mus jos nereikia. Priėmėm siuvėją, kuri turėjo patirties, bet kitose pozicijose patirties nereikalaujame, siūlome visko išmokti“, – teigia „Kauno baldų“ personalo vadovė Simona Korovkinė.
O Šiaulių restorane virtuvėje darbuojasi iš Ukrainos miesto Dnipro atvykusi Larisa, kuri gimtinėje dirbo kasininke, o čia ji – pagalbinė darbuotoja. Moteris iki šiol negali patikėti, kad gyvenimas išskyrė ją su gimtąja šalimi ir vyru. O į Lietuvą ji atvyko pas čia gyvenančius vaikus – sūnų ir dukrą, kurie ir padėjo jai susirasti darbą per skelbimus internete.
„Jie pakvietė mus, pasakė skubiai išvažiuoti, kol yra galimybė, nes dabar dar sunkiau išvažiuoti, labai sunku, mano vyras ten liko, todėl. Vyras ir katė. Neramumai dabar, miega apsirengęs, kad jei ką galėtų iškart bėgti greitai, visi daiktai surinkti“, – sako ukrainietė Larisa.
Restoranas, kuriame dirba Larisa, gamina ir ukrainietiškus barščius. Visus už juos surinktus pinigus aukoja Ukrainos paramos organizacijoms. Larisa šiuos barščius taip pat ragavo: „Taip, mes net ragavom. – Yra skirtumas? – Praktiškai ne, merginos šaunuolės, skaniai gamina.“
Restorane dirba dvi ukrainietės, bet ieško ir daugiau darbuotojų.
„Ieškom darbuotojų, kurie galėtų dirbti – virėjai, pagalbiniai virtuvės darbuotojai, galbūt ir padavėjai, pasistengtumėm apmokyti, kad galėtų kuo greičiau integruotis, ir jiems palengvėtų gyvenimo sąlygos, nes kiek susitinkam, tai labai geranoriški žmonės, darbštūs, iškart ieško darbo, nenori būti remiami, gyventi iš pašalpų, tai tas imponuoja“, – sako „Žemaičio“ direktoriaus pavaduotoja Lijana Likienė.
Iš Charkivo į Lietuvą nuo neramumų pabėgo ir ukrainiečių modelis – Daša. Septyniolikmetė bendradarbiavo su Lietuvos modelių agentūra jau kelerius metus, tačiau prasidėjus neramumams Ukrainoje jau pirmą dieną į Lietuvą atsikėlė organizacijos „SOS Ukraine“ pagalba. Dabar ji gyvena ir savo karjerą planuoja tęsti, o jos globėja Lietuvoje yra pati modelių agentūros įkūrėja.
„Jau pirmą dieną važiavom į Charkivo užmiestį, bet vėliau ir ten pradėjo stipriai šaudyt, buvo labai baisu ir mano mama nusprendė, kad turiu išvažiuoti, mes parašėm, prašėme pagalbos pas Rūtą, o Rūta paprašė pagalbos „SOS Ukrane“ ir jie padėjo išvažiuoti. Dabar aš laukiu, kol galėsiu važinėti per visą Europą, kaip modelis dirbti ir aš tikiuosi, kad tai bus labai greit, aš galėsiu keliauti ir nesustoti šioje veikloje ir galėsiu dirbti. Norėčiau daugiau dirbti žurnaluose, mados šou ir panašiai“, – kalba ukrainietė Daša Serbina.
Paramos Ukrainai organizacijos direktorius sako, kad susiklosčiusi situacija ir plūstantys karo pabėgėliai gali bent iš dalies padėti išspręsti ir Lietuvos darbo jėgos stygiaus problemą.
„Aš manau, kad šita krizė tam tikra prasme iš dangaus nukritusi Dievo dovana, nes Lietuva jau kelerius metus, po kovido krizės susiduria su labai didele darbo jėgos trūkumo problema“, – teigia „SOS Ukraine“ direktorius Dovydas Vitkauskas.
Kad ukrainiečiai pasiryžę dirbti įvairiausius darbus sako ir pramonininkai.
„Turim suprast, kad darbo rinkoj yra tas poreikis tvarių darbo vietų yra didelis, ir tie žmonės, kurie kreipiasi, jie yra pasiruošę dirbti įvairius darbus, ir kalbam apie tokias darbo vietas, kur galima perkvalifikuoti pakankamai greitai“, – kalba pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.
Skaičiuojama, kad į Lietuva šiuo metų atvyko apie 14 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos. Apie 60 procentus jų yra darbingo amžiaus ir didžioji dauguma – moterys.
„Nuo kovo pradžios Užimtumo tarnyba aktyviai bendradarbiauja su darbdaviais ir kitais partneriais, siekdami surinkti informaciją kokie gi tie darbdaviai ir kurioje Lietuvos vietoje ieško darbuotojų ir svarstytų įdarbinti asmenis pabėgusius iš karo Ukrainoje, ir iki šios dienos jau turime kontaktavę su 730 įmonių, kurios registravo laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje ir bendras laisvų darbo vietų skaičius yra 7400“, – teigia užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 14 tūkstančių laisvų darbo vietų. Tačiau, anot specialistų, didelis pabėgėlių skaičius staigiai darbo jėgos stygiaus problemos Lietuvoje neišspręs, nes labiausiai trūksta kvalifikacijos reikalaujančių specialistų statybose bei logistikoje, o taip pat ir ypač aukštos kvalifikacijos – įvairių sričių inžinierių bei IT specialistų, kurių tarp atvykstančiųjų vis dar mažai.
