Rožyne, Pušyno gatvės gale, stovinčius namus supa išpuoselėta aplinka.
Gatvelės gyventojai nesiskundžia ir žalumos gausa, kone prie kiekvieno sklypo žaliuoja pušys, ar aplinką puošia dekoratyviniai medeliai. Tačiau po savo valdas šeimininkaujantiems gyventojams neramios dienos. Paaiškėjo, kad kone visi rožyniečiai vienas paskui kitą privalės aiškintis žemėtvarkininkams dėl gerokai didesnių nei jiems priklauso kiemų.
„Tą tvorą aš jau mačiau 30 metų stovinčią ir kai nusipirkom tik tada sužinojom, kad ji turėtų biški toliau stovėt ta tvora ir taip pas visus čia. Nes čia namai po 2, 3 kartus per parduoti“, – sako rožyno gyventojas Vidas.
Kieme sutiktas Pušyno gatvelės gyventojas pasakoja namą Rožyne pirkęs prieš 4-erius metus. Kadangi kiemą juosianti tvora buvo tverta ankstesnių šeimininkų, tai nelabai ir suko galvą. Dabar aiškėja, kad ji aptvėrusi 2 arais daugiau nei priklauso:
„Čia niekas neturėtų būti, čia linija praeina interneto, nes kanalizacija žmonių vesta, vandentiekis žmonių vestas.“
Valstybinėje žemėje kadaise atsidūrė ir kitų kaimynų tvoros. Kodėl jas tvėrė plačiau, nei priklauso, senbuviai aiškina paprastai.
„Tarybiniais laikais tokia tvarka buvo. Va mano tvora turi būti sulyg stulpu, taigi tada aš neturiu jokio kiemo, o namas turėjo stovėti būtent čia. O kas būtų, jei aš užsitverčiau tvorą, tai kas už tvoros dilgynai, šiukšlynai“, – teigia Rožyno gyventojas Mindaugas.
„Čia tokių nesąmonių nereikia skleist, žmonėms tikrai niekas čia jums netrauks tų tvorų. Kiek čia tūkstančių sumokėta, o kas apmokės žmonėms“, – mano Rožyno gyventoja Irena.
Kad Panevėžio Rožyne dažnos sklypų ribos yra ne pagal dokumentus, o pagal gyventojų įgeidžius, žemėtvarkininkai atrado nagrinėdami dviejų kaimynų konfliktą. Skundams pasiekus NŽT ir ėmus tikrinti vieno sklypo ribas, išlindo pažeidimai kone visoje gatvėje.
Net 8 sklypų šeimininkai buvo pasisavinę nuo aro iki 2,5 aro valstybinės žemės.
„Visi buvo kažkokį plotą užsiėmę valstybinės žemės ir tvoros buvo ne vietoj. Dabar kiekvieną individualiai kviesimės toliau tyrimui bandysim su jais aiškintis“, – pasakoja Panevėžio sk. žemėtvarkos vedėja Vida Balčiūnienė.
Dėl ne vietoje pastatytos namo tvoros su žemėtvarkininkais aiškinasi ir prestižinio Dembavos kvartalo gyventojas miesto tarybos narys Mantas Leliukas. Jo namų valdos sklypas NŽT akiratyje atsidūrė po anoniminio skundo.
„Taip žmonės kvartaluose gyvena 30, 50 metų tokioj situacijoj ir po Nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų tapo ši situacija kaimynų santykių suvedinėjimo problema. Kai susipyksta kaimynai ir žino situaciją koks yra planas ir yra aiški gatvės kategorija rašo skundus. Tada ateina NŽT išrašo baudą ir prašo nusigriauti tvorą“, – kalbėjo tarybos narys Mantas Leliukas.
„Ta gatvelė parodė, kad tvoros labai daug kur yra ne vietoj. Aš bent rekomenduoju ne vienam pasitikrinti savo sklypų ribas. Jei kas ir nežino turėtų pasikviesti matininkus. Ir pasitikrinti ar jo naudojamas sklypas yra toks. Tokio ploto“, – teigia V. Balčiūnienė.
Neleistinai praplėstų kiemų šeimininkams teks savas tvoras teks griauti ir mokėti baudas. O jos ne tokios ir mažos. Už užgrobtą valstybinį turtą įstatymas numato nuo 300 – 500 eurų baudas. Jei žmogus geranoriškai nenori tartis, gali tekti susimokėti net ir 1000 eurų.
„Nu baudžiam baudžiam. Matot, yra toks dalykas – prieš 10 dienų žmogus gauna pranešimą, kad tikrinsim sklypą. Tai kiti susitvarko. Nuvažiuojam, o to pažeidimo nebėra“, – sako V. Balčiūnienė.
Tačiau Rožyno gyventojai žemgrobiais nesijaučia. O jei baudų ir sulauks, ketina jas skųsti.
„Mes gi dabar žemgrobiai pasidarėm tai kokie mes žemgrobiai mes prižiūrim tą žemę ir net anoje pusėj kelio ir tą prižiūrim“, – mano Rožyno gyventojas Mindaugas.
„Bet aš tikrai apskųsiu baudas jau aš jų nemokėsiu geruoju. Pirmą kart tegu perspėja, persikelsim tvorą jei tvoros nenusikelsiu tegu deda baudą. Patys nerausim ir galės savivaldybė važiuot toliau šienauti, pjauti., nes aš tikrai nepjausiu neprižiūrėsiu jų plotų kaip dabar visi čia prižiūri. Net anoje pusėj va visas parkas yra šitų žmonių prižiūrimas“, – pasakoja Rožyno gyventojas Vidas.
Žemėtvarkininkai gyventojus ramina: nors baudų jie ir neišvengs, vis dėlto šiokia tokia išeitis yra. Reikia arba per nustatytą terminą nugriauti tvoras ir išsikasti želdinius, arba kreiptis į savivaldybę ir susitvarkyti užvaldytos žemės išsipirkimo klausimą.
