Panevėžietės geros bičiulės Roberta ir Irana sėdusios į mašiną šiuo karantino laikotarpiu traukia tiesiai į gamtą fotografuoti gražuolių gulbių:
„Kaip gražu, ojojoj, pasaka spragsi. Tel. O jetau, kaip gražu.“
Nuo kadrų ne tik moterų telefonai pyška, bet ir netyla džiugi nuotaika:
„Ateik čia, mažuti, nieko neturiu aš tau, neturiu nieko duoti, Jėzau kokios gražios va taip ir pamiršti viską.“
Kvapą gniaužiantys vaizdai atsiveria Panevėžio rajone, Liberiškyje. Čia telkinį kasmet pavasarį ir rudenį apgula šimtai baltakaklių. Moterys sako, kad siaučianti pandemija joms iš tiesų suteikė progą pažinti ir atrasti Lietuvos gamtą. Net ir ornitologai pastebi šiuo laikotarpiu kaip niekada išaugusį gamtos turizmą.
„Nu, kiek galima bijoti ir ko bijoti, nėra tos baimės, kai nematai, matytum, taip aš sutinku, baisu, o čia džiugesys? Čia laisvė, laisvė“, – sako panevėžietė Roberta Grumadienė.
„Galiu čia visą dieną sėdėti ir sėdėti ir jomis gėrėtis, žiūrėti, fotografuoti, nes mėgstamiausias mano paukštis ir pats gražiausias. Nors buvau Norvegijoje, Anglijoje, aš mėgstanti keliauti, bet aš Lietuvos tiek daug nebuvau apkeliavus. Aš dėkoju karantinui“, – pasakoja panevėžietė Irana Juškevičienė.
„Gamtinis turizmas populiarėja Lietuvoje ir tas karantinas tikrai skatina žmones domėtis. Ir feisbuko grupė Lietuvos ornitologų draugija ženkliai pradėjo didėti būtent karantino metu žmonėms pasidarė įdomu, kas juos supa“, – teigia ornitologas mėgėjas Marius Čeponis.
Telkinį užėmusios gulbės pastaruosius keletą metų domina ir ornitologus. Štai draugijos nariai sutuoktiniai čia atvažiavo ne tik stebėti ir skaičiuoti vandens paukščių perimviečių.
Pasak ornitologės, jai tai galimybė prisidėti prie Lietuvos perinčių paukščių atlaso sudarymo ir patyrinėti Panevėžio regioną. O fotografuoti mėgstančiam vyrui puiki proga pagauti išskirtinių kadrų. Kaip pasakoja Irmina, daugelis nustebtų sužinoję, kad šis gulbėmis nusėtas telkinys glaudžia kur kas daugiau vandens paukščių.
„Girdisi dabar rudagalviai kirai rėkauja, taip pat gausiai čia peri ūsuotieji kragai, laukiai, taip pat stebėjau trišgalvę klyklę kuoduotoji antis. Didįjį baublį galima išgirsti vakarais, ilgasnapę vištelę. Taip pat šitą tvenkinį mėgsta didieji baltieji garniai, čia tikrai labai turtingas tvenkinys“, – kalbėjo ornitologė Irmina Čeponienė.
Tačiau didžiausią įspūdį lankytojams daro gulbės. Gal todėl, kad jos gana drąsiai plaukia arti žmonių, o ir pakrantėje kantriai pozuoja kiekvienam sustojusiam. Ornitologai sako, kad nebaikščios gulbės yra nebylės, nors toliau nendrynuose pastebimos yra ir gulbės giesmininkės.
„Čia mes galime aptikti 2 rūšių gulbes – gulbes nebyles ir giesmininkes, bet jei matytume giesmininkes, tai tik kažkur iš tolo stebinčias situaciją. Tačiau jau jos niekada neplaukia pas žmogų prašydamos maisto ar kažkokio dėmesio“, – sako M. Čeponis.
Atskirti giesmininkę nuo nebylės gulbės nesunku, pasirodo, retesnės yra baikštesnės – nesibūriuoja taip arti žmonių, dažniau tupia laukuose, o ir snapas giesmininkių yra geltonas. Vis tik didžioji dalis gulbių – migruojantys paukščiai, skrendantys žiemoti į Centrinę arba Vakarų Europą.
„Gulbės yra migruojantys paukščiai, šiuo metu jiems čia yra tinkama bazė mitybinė, jos čia ir laikosi, ir pievų paukščiams ta vieta tinka“, – pasakoja M. Čeponis.
„Didžiąja dalimi tai yra jauni paukščiai, kadangi gulbės nebylės pradeda perėti trečiais gyvenimo metais, tai čia daugiausia pirmamečiai, antramečiai paukščiai. Ir gali būti nesusiradę porų paukščiai“, – teigia I. Čeponienė.
Ir baimintis, kad gulbės okupuos telkinius išstumdamos kitus vandens paukščius nėra pagrindo, teigia ornitologai. Skirtingų rūšių gulbės nebent kovoja tarpusavyje dėl perimviečių. Ir visgi didžiausias gamtos priešas yra žmogus.
„Tai yra teritoriniai paukščiai ir ypatingai gulbės giesmininkės aršiai gina savo teritoriją ir tikrai būna, kad ir gana agresyviai tie paukščiai įpratę yra kovoti už savo teritoriją, ir gulbės stumia savo konkurentus. Kadangi vis daugiau pakrančių yra užimama žmonių, kur sunku rasti perėjimo vietą, tai tie paukščiai tikrai patiria nemažą žalą“, – kalbėjo M. Čeponis.
Na o šiemet dėl šiltos žiemos pastebėta kur kas daugiau žiemoti užsilikusių paukščių. Lietuvoje žiemą leido ne tik gulbės, bet ir laukinės žąsys, kai kurios pempės.
