gulbės

Robertas Patronaitis vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalino neįtikėtinu reiškiniu – Svaraitkiemyje, kaimelyje netoli Šilutės, vasario 7 dieną jis užfiksavo visą pulką gulbių giesmininkių. Vyras paklaustas, ar toks reiškinys yra įprastas ir ar gulbės neišskrenda žiemoti į šiltus kraštus atsako, kad tai yra įprasta: „Daug gulbių net lieka žiemoti pas mus, o šitų, giesmininkių, didžioji dalis peri šiaurėje, Užpoliarėje, tai Lietuva joms – jau kaip šilti kraštai.

Ankstyvą rugsėjo 5-osios rytą skubėdama į darbą Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotoja labai netikėtai išgyveno ir nerimo, ir džiugaus jaudulio kupinų akimirkų. Šalia judrios gatvės Garliavoje sutiko didelę gulbių šeimyną.

Kartais policijos pareigūnai patruliavimo metu atsiduria kiek netikėtose situacijose, kai tenka padėti ne žmonėms, o įvairiems gyvūnams ar paukščiams.  Alytaus apskrities policijos pareigūnai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti aktyviai eisme dalyvaujanti gulbių šeimyna.  „Išeiti „pasižmonėti“ į miestą, pirmadienio popietę nusprendė gausi gulbių šeimyna. Laiku ir vietoje atsidūręs Alytaus apskr.

Išskirtinė juodųjų gulbių meilės istorija Rokiškio rajone. Nors legendos byloja apie amžiną gulbių ištikimybę savo partneriui, Rokiškio rajone savo partnerių netekę gulbė ir gulbinas pradėjo kurti naują gyvenimą drauge. Rokiškėnai jau planuoja ir naujos poros tuoktuvės. Dvi širdys jau du mėnesius pratinasi gyventi po vienu stogu. Tiek juodoji gulbė, tiek gulbinas – našliai. Pirmoji pas ūkininkę atkeliavo juodoji gulbė Lita. Ji buvusi Rokiškio dvaro puošmena ir pasididžiavimas.

Raudonais rūbais išsipustę pareigūnai išsiruošė ne į šiaip paprastą pasiplaukiojimą valtimis Temzėje. Tai – kasmetinė „Gulbių pakėlimo“ ceremonija. Ši tradicija skaičiuoja jau 800-us metų. Ceremonijos metu skaičiuojamos visos Didžiosios Britanijos monarchui priklausančios gulbės. „Ši ceremonija atsirado dar XII-ame amžiuje. Tada gulbės buvo maistas, patiekiamas banketuose ir puotose. Žinoma, šiandien ceremonija susijusi su jų išsaugojimu, žmonių edukacija.

Vaikštinėdami Nemuno pakrante gyventojai aptiko nemalonių radinių – besimėtančias nupjautas gulbių galvas. Šančiškiai įtaria, kad taip žiauriai sparnuočius nugalabijo žmonės, greičiausiai benamiai. Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.  Žemuosiuose Šančiuose prie Nemuno gyventojus išgąsdino vaizdai – nupjautos gulbių galvos. Pakrantėje sujudimas – atvykę ir policijos pareigūnai. Jie apžiūri vietovę ir renka įkalčius.

Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrsių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Spustelėjęs šaltukas badu ir žūtimi grasina Lietuvoje likusiems žiemoti vandens paukščiams. iš užšąlančių telkinių juos jau tenka vaduoti. Specialistai sako, kad dabar jau pats metas maitinti gulbes ir antis. Geriausia rinktis grūdus, mat batono prisiriję baltakaklės nutunka. Gyvūnų globėjai ir ornitologai kasmet su nerimu stebi neatsakingą žmonių elgesį, kuris paukščiams pražūtingas.

Panevėžio rajone Liberiškio vandens telkinį jau kelios savaitės kaip apgulę baltosios gulbės. Gale ežero sekliuose nendrynuose ant vandens besisupančios gražuolės traukia minias žmonių, per karantiną pramogų ieškančių gamtoje. Net ir ornitologai pastebi šiuo metu kaip ant mielių išaugusį gamtos turizmą. Panevėžietės geros bičiulės Roberta ir Irana sėdusios į mašiną šiuo karantino laikotarpiu traukia tiesiai į gamtą fotografuoti gražuolių gulbių: „Kaip gražu, ojojoj, pasaka spragsi. Tel.

Kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje. Baiminamasi, kad paukščių gripą lengvai atnešti į Lietuvą gali migruojantys vandens paukščiai – gulbės ar antys. Ar tai turėtų kelti baimę Lietuvoje paukščius auginantiems žmonėms? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Pamaryje pavasarį skelbia ne tik potvynis, bet ir grįžę paukščiai. Čia jau būriuojasi dančiasnapiai, klykuolės, vieversiai. Tačiau įspūdingiausi vaizdai užlietose pievose, kur pavasariu džiaugiasi plaukiojantys gulbių būriai. Kuršių marias kaustęs ledas po truputį aižėja, tirpsta, tad properšose vandenyje jau teškenasi klykuolės ar dančiasnapiai. Pamaryje – tikras pavasaris.

Kas svarbiau - galimai nelegali prekyba vaisiais, ar gulbių šeimynėlė, bandanti pereiti gatvę? Tokią dilemą šįryt turėjo spręsti Klaipėdos pareigūnai. Tokia žinute savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino Lietuvos policijos atstovai. Trumpam sustabdytas eismas ir gulbės su jaunikliais saugiai atsidūrė kitoje gatvės pusėje esančiame tvenkinyje. Ketvirtadienį Klaipėdos apskr.

 Kraupų vaizdą, kaip išsigandusios plaukiančių baidarių gulbės atsimuša į elektros laidus ir susižaloja, užfiksavo ornitologai. Jie pasakoja nujautę, kad turistų sumanymas laisvadienį, vasario 16tą paplaukioti Nemunu baidarėmis nuo Kauno hirdroelektrinės link miesto gali geruoju nesibaigti paukščiams. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip gulbės, palietusios elektros laidus, kraupiai krenta į upę ir kaip mat miršta arba siaubingai susižeidžia.

Sulaukusios maisto davinio gulbės nesikuklina ir godžiai košia grūdų pilną vandenį snapais. Antys pagarbiai laukia atokiau, kol gulbės pasisotins. Tada ateis jų eilė. Vidury miesto prisiglaudusios baltaplunksnės gulbės visai nebaikščios ir drąsiai išlipa net ant kranto. “Pripratusios prie žmonių, vaikšto, nebijo, nieko nedaro, tiesia kaklą į ranką, matyt, pripratusios ir iš rankų lesti. Tokie naminiai paukšteliai tapę”, - sako gyvūnų priežiūros specialistė Eglė.

Anglijoje tradicijų įdomių tradicijų tikrai netrūksta. Viena iš jų – karališkųjų gulbių surašymas. Ši jau beveik 900-us metų gyvuojanti tradicija patikėta oficialiam karalienės Elžbietos II-osios gulbių prižiūrėtojui. Didžiojoje Britanijoje nuo seno visos laukinės gulbės laikomos karališkosios šeimos nuosavybe. Tad atsakingas prižiūrėtojas su didele palyda gaudo, apžiūri, sveria, paukščius, tiria, ar šie neserga, ir juos sužymi.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nemuno deltos regioniniame parke – gausybė iš žiemaviečių grįžtančių gulbių, žąsų ir kitų sparnuočių. Lietuvos pamario pievos, tūkstančius kilometrų nuskridusiems paukščiams – puiki vieta ne tik pailsėti, bet ir pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Šių metų pavasarinė paukščių migracija prasidėjo kiek anksčiau, nei įprastai.

Nors kalendorinis pavasaris greitai įpusės ir jau nuo kovo 1-osios giliai širdyje svajojame apie šiltesnius orus, tačiau ne visada šiltesni oro srautai į Lietuvą užsuka laiku. Atsižvelgiant į įvairius reiškinius, elementus, pavasario atėjimas traktuojamas skirtingai. Mūsų senoliai bylojo, jog pavasario pradžią diktuoja pirmosios pavasario gėlės – snieguolės, žibutės. Būtent jų žiedai sušmėžavę akiratyje sukuria pavasario dvasią.

Vieno JAV zoologijos sodo lankytojams siūloma neįprasta ekskursija: susipažinti su intymiuoju ir šeimyniniu gyvūnų gyvenimu. Po šios ekskursijos daugelis jos dalyvių pabrėžia, kad ėmė geriau pažinti save ir savo partnerius. Pirmoji meilė Pilkoji gervė – įprastas paukštis Lietuvoje. Pavasariniai gervių sutuoktuvių šokiai nepaprastai gražūs: paukščiai gracingai spyruokliuoja savo ilgomis kojomis, užverčia aukštyn kaklus, meta į orą žolės kuokštelius.

Dar 1936 T. Ivanauskas savo knygoje „Lietuvos paukščiai“ rašė: “Gulbė nebylė nėra linkusi keliauti, ir rudenį užtraukia savo kelionės pradžią, kiek tik gali. Kol tik yra neužšalęs vanduo, gulbės ir laikosi jame iki paskutinės dienos, todėl ir mūsų krašte neretai pamatysi jų žiemą. Tuo nenoru keliauti jos kartais užtraukia sau pavojų, nes, staiga užėjus dideliems šalčiams, jos neberanda maisto ir vargingai miršta badu.