Aviacijos ekspertai sako, kad praėję pandeminiai metai taip smogė aviacijos sektoriui, kad atsigauti prireiks ne vienerių metų – vėl iš naujo teks vilioti avialinijas, kad jos savo lėktuvus nukreiptų ir į mūsų šalį. Tačiau Susisiekimo ministerija prisipažįsta, kad plano, kaip tą padaryti, dar neturi.
2019-ieji Lietuvos aviacijai buvo rekordiniai – per 3 šalies oro uostus keliavo 6,5 milijono keleivių, įvyko 62 tūkstančiai skrydžių. Šių rodiklių augimas lėmė ir kalbas apie Vilniaus oro uosto plėtrą, ar net naujų oro vartų statybą, tačiau lėktuvus ant žemės, o tuo pačiu ir optimizmą nuleido 2020-ieji ir koronaviruso pandemija.
Pernai per oro uostus keliavo 1,8 mln. keleivių, tačiau net 850 tūkstančių keliavo sausį ir vasarį, kai pandemija dar nebuvo prasidėjusi. Pernai įvyko beveik 30 tūkstančių skrydžių.
„2020-ų metų pradžioje tie ženklai sausio mėnesį rodė, kad 2020 metai turėjo būti dar vieni rekordiniai metai, tačiau po mėnesio laiko, vasario viduryje iš esmės viskas pasikeitė“, – sako Oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Daugiausia skrydžių iš Lietuvos ir į Lietuvą vykdė pigių skrydžių kompanijos „Ryanair" ir „Wizzair". Dabar „Ryanair" skelbia, kad bent jau artimiausius kelis mėnesius iš Vilniaus apskridai neskris. Lieka tik maršrutas Kaunas – Dublinas.
Dar iki pandemijos Lietuva vis bandė privilioti kuo daugiau ir aviakompanijų, kurios galėtų išplėsti šalies susisiekimą su kitomis valstybėmis. Tam net taikė mokesčių nuolaidas ir mokėjo subsidijas. Tačiau praėję metai visą įdirbį nubraukė lyg ranka ir dabar teks pradėti viską iš naujo.
„Kaip įvertinti, kokio čia masto tas kritimas įvyko, tai reikia įsivaizduoti, kad kažkur skaičius grįžo į 2006 – 2007 metų lygį. Aš nesutinku, turbūt, su tuo, kad čia reikėtų tas visas investicijas imti ir nurašyti, nes čia, ne tik ir mano prognozė, bet ir visų analitikų prognozė yra, kad anksčiau ar vėliau tie keleivių srautai atsistatys. Čia turbūt diskusija yra, ar nutiks per trejus metus, 4 ar 5“, – pasakoja aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
Tačiau Susisiekimo viceministrė pripažįsta, kad kol kas plano, kaip gaivinti aviacijos sektorių – nėra.
„Čia reikalingi ilgalaikiai sprendimai ir mes tą priemonių planą tikrai turime prioriteto tvarka pasirengti, bet jeigu jūs klausiate dėl konkrečių priemonių, kurios bus naudojamos, tai šiuo metu tas planas yra rengiamas“, – teigia Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Tačiau oro uostų atstovai ramina – jie jau turi planus, kaip teks prisivilioti aviakompanijas. Ekspertai tikisi, kad greit atsitraukusios, taip pat greit sugrįš ir pigių skrydžių kompanijos, kurios turėjo daugiausia skrydžių Lietuvoje iki pandemijos.
„Jos yra tos, kurios, turbūt, yra geriausiai pasiruošusios sutiko šią krizę, turi sukaupusios turbūt daugiausia kapitalo ir iš kitos pusės jos yra labiausiai agresyvios, ir labiausiai užprogramavusios save plėtrai. Tikėtina, kad nuo tų kompanijų agresyvumas bent jau leis atgaivinti tą pasiūlą, tomis kryptimis, kurios jos skraidė į kažkokį panašų lygį, kurį turėjome prieš šitą pandemiją“, – kalbėjo S. Bartkus.
Anot viceministrės, Lietuvos tikslas turėti susisiekimą su strategiškai svarbiomis kryptimis – Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija, Šveicarija ir Izraelis. Nors, kaip bus bandoma įtikinti aviakompanijas nukreipti savo orlaivius į Lietuvą nepasakoma, tačiau neatmetama, kad tai gali būti ir mokestinės lengvatos, ar net tiesiogiai mokami pinigai už skrydžius.
„Tai kainuos, bet kainuos visiems, žinote, kaip yra sakoma, jeigu visoms šalims tai bus didelės investicijos, tarp jų ir Lietuvai, tai yra tokia realybė ir tokia konkurencinė aplinka“, – sako A. Vaiciukevičiūtė.
Nors šią savaitę iš pareigų atšauktas „Oro navigacijos“ vadovas pripažįsta, kad apie mokestines nuolaidas kalbėti sunku. Mokesčius reikėtų kelti.
„Pagal visą tą mechanizmą mes jau nuo kitų metų turėtume didinti, ir gan ženkliai didinti tarifus besileidžiantiems lėktuvams į Lietuvos oro uostus. Mes bent jau bandysime smarkiai jų nedidinti. Mūsų pagrindinis dalykas, pagrindinis tikslas, išlaikyti tuos tarifus maksimaliai patrauklius avialinijoms, kad tie uostai būtų patrauklūs“, – pasakoja buvęs „Oro navigacijos“ vadovas Marius Beliūnas.
Ar šiemet jau bus saugu keliauti į užsienį, kol kas neaišku.
„Aš tikrai nesu aiškiaregė, ir man labai sunku pasakyti ko galima tikėtis vasarą skirtingose pasaulio šalyse, tai turbūt ta tema aš patarimų didelių neturiu, matyt, kad kiekvienas jau turi vertinti pagal savo įsivaizdavimą, prisiimdamas visą riziką, kad gali būti taip, jog išvykti kažkur, pavyzdžiui, bus neįmanoma, dėl to, kad kažkur bus kažkokie papildomi apribojimai“, – yra sakiusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
O ir skristi gali būti leista ne kiekvienam.
„Ateityje gali būti reikalaujama ne vien turėti neigiamą koronaviruso testo rezultatą, bet yra tikrai diskutuojama ir tarpvalstybiniu lygiu, kad galbūt ateityje reikėtų turėti, tarkim, tam tikrą skiepų pasą įrodantį, kad esi paskiepytas nuo koronaviruso pandemijos“, – kalbėjo A. Stikliūnas.
Aviacijos ekspertai sako besitikintys, kad šių metų vasarą gali įvykti lūžis ir europiečiai, tarp jų ir lietuviai, vėl pradės skraidyti, o tai lems vis įsibėgėjantis vakcinavimas.
